Ko tik žmonės neprisigalvoja. Kėbulas europietiškas, variklis japoniškas, ratai amerikietiški. Tokių miksų apstu, ypač Amerikoje. Vieni projektai atrodo įspūdingai, antri slepia savo triukus po nekaltais apdarais, tačiau visi jie buvo sukurti įdedant daug triūso ir išmonės.
Štai, kad ir šis „BMW“, kuris atrodo ne per daugiausiai pasikeitė nuo pirmosios iki paskutiniosios stadijos. Keista ar ne? Prie jo buvo intensyviai dirbama daugiau nei metus.Tai kur gi šuo pakastas ir kas buvo padaryta šiam automobiliui?
Istorija prasideda vieno nagingo amerikiečio kieme, kai iš jo pas naują šeimininką išvažiuoja turbininis „BMW E34“. Brandonas, toks mūsų herojaus vardas, paleidžia į naujus vandenis savo septyneris metus mylėtą ir tobulintą automobilį ir pradeda ieškoti kažko naujo tam, kad galėtų išreikšti save. Planas iškart aiškus – „BMW“ su amerikietišku varikliu. Skamba išties gardžiai, o pro vyruko akis neprasprūsta 1999 metų „528i“ universalas. Individuali spalva ir prabangūs salono akcentai – net ir po 14 metų „BMW“ atrodo solidžiai. Tačiau Brandono tikslas buvo ne išsaugoti originalias dalis, o sukurti kažką unikalaus.
Kol variklis ir transmisija keliauja per visą Ameriką, Brandonas susitelkė į subtilius estetinius pakeitimus. Jokių išpūstų buferių ar spoilerių – čia nonsensams ne vieta. Subtilūs pakeitimai visai neatskiriami paprastai akiai, tačiau jiems atlikti buvo sugaišta daug laiko. Štai kad ir juoda spalva perdažytos stoikės – atrodo, nieko sudėtingo, tačiau pasiruošimas ir dažymas atima visą dieną. Toliau seka naujesnio modelio lempos į kurias sudedami „Nissan Murano“ lęšiai ir LED žiedai. Vėlgi, subtilu ir kitoniška. Na ir pabaigai atkeliauja turbūt kiekvieno įprasto „Penktuko“ vairuotojo geidžiami „M-Tech“ buferiai. Iš pradžių sumontuojamas tik priekinis, o vėliau prie jo prisijungia ir galinis. Tiesiog pasaka.
Brandono planuose šviečiasi „GM LSX“ variklis, kuris išvystys apie 550 arklio galių. Tikrai per daug įprastai „E39“ važiuoklei. Jai amerikietis nepagailėjo pinigų ir užsakė specialiai pagal užsakymą gaminamus priekinius koilus, o galui pasirinko „Bilstein“ amortizatorių ir spyruoklių komplektą. Šis sprendimas pasirodė klaidingas, nes automobilis praktiškai nesužemėjo, o galinė važiuoklė tapo labai nervinga. Va jums ir „Bilstein“. Taip pat tai parodo, jog tokio lygio projekto įgyvendinimas nėra jau toks paprastas. Taigi, netinkamas dalis teko pakeisti specialiai pagamintomis, kurios puikiai atlieka savo darbą, o ir važiuoklės reguliavimui suteikta laisvė. Na ir viską vainikuoja devyniolikos colių ratlankiai. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip garsieji „Volk TE37“, tačiau tai tėra kopija, kurią pagamino „Varrstoen“.
Na ir pagaliau į Brandono garažą atkeliavo Kalėdos, tiksliau, „LSX“ variklis ir „Tremec TR6060“ greičių dėžė. Geros naujienos čia nesibaigia, nes septynių litrų darbinio tūrio motoras ant stendo atsuko 600 arklio galių. Kiekvienam sužibėtų akys nuo tokių skaičių, bet mūsų herojus nusprendė, jog jam to maža ir užsisakė naują paskirstymo velenėlį, kuris leis šiam monstrui įkvėpti daugiau oro. Daugiau oro reiškia daugiau galios – esminis tikslas yra pasiekti 600 ristūnų į ratus. „Tremec“ greičių dežė su didžiule „Chevrolet Corvette ZR1“ sankaba su tokiais skaičiais susidoros be vargo, tačiau originalus reduktorius bus sutryptas eržilų kaimenės. Jis yra pakeistas pačio Brandono surinktu hibridu – „M5 E39“ korpusas su „M3 E46“ viduriais. Žodžiu, ratams prasisukus dūmų bus daug.
Prieš metus pradėtas projektas po truputėlį iriasi link finišo tiesiosios. Amerikiečiui jau pavyko sėkmingai sumontuoti ir užkurti naująjį galiūną, tačiau užsilikusių darbų yra visa galybė. Pravedžioti išmetimo vamzdyną, sureguliuoti variklio valdymo bloką ir užbaigti salono pakeitimą. Aišku, sunkiausi darbai jau atlikti ir greitai Virdžinijos valstijoje važinės kiauliena, ant kurios retas norės užsirauti.
Ko tik žmonės neprisigalvoja. Kėbulas europietiškas, variklis japoniškas, ratai amerikietiški. Tokių miksų apstu, ypač Amerikoje. Vieni projektai atrodo įspūdingai, antri slepia savo triukus po nekaltais apdarais, tačiau visi jie buvo sukurti įdedant daug triūso ir išmonės.
Štai, kad ir šis „BMW“, kuris atrodo ne per daugiausiai pasikeitė nuo pirmosios iki paskutiniosios stadijos. Keista ar ne? Prie jo buvo intensyviai dirbama daugiau nei metus.Tai kur gi šuo pakastas ir kas buvo padaryta šiam automobiliui?
Istorija prasideda vieno nagingo amerikiečio kieme, kai iš jo pas naują šeimininką išvažiuoja turbininis „BMW E34“. Brandonas, toks mūsų herojaus vardas, paleidžia į naujus vandenis savo septyneris metus mylėtą ir tobulintą automobilį ir pradeda ieškoti kažko naujo tam, kad galėtų išreikšti save. Planas iškart aiškus – „BMW“ su amerikietišku varikliu. Skamba išties gardžiai, o pro vyruko akis neprasprūsta 1999 metų „528i“ universalas. Individuali spalva ir prabangūs salono akcentai – net ir po 14 metų „BMW“ atrodo solidžiai. Tačiau Brandono tikslas buvo ne išsaugoti originalias dalis, o sukurti kažką unikalaus.
Kol variklis ir transmisija keliauja per visą Ameriką, Brandonas susitelkė į subtilius estetinius pakeitimus. Jokių išpūstų buferių ar spoilerių – čia nonsensams ne vieta. Subtilūs pakeitimai visai neatskiriami paprastai akiai, tačiau jiems atlikti buvo sugaišta daug laiko. Štai kad ir juoda spalva perdažytos stoikės – atrodo, nieko sudėtingo, tačiau pasiruošimas ir dažymas atima visą dieną. Toliau seka naujesnio modelio lempos į kurias sudedami „Nissan Murano“ lęšiai ir LED žiedai. Vėlgi, subtilu ir kitoniška. Na ir pabaigai atkeliauja turbūt kiekvieno įprasto „Penktuko“ vairuotojo geidžiami „M-Tech“ buferiai. Iš pradžių sumontuojamas tik priekinis, o vėliau prie jo prisijungia ir galinis. Tiesiog pasaka.
Brandono planuose šviečiasi „GM LSX“ variklis, kuris išvystys apie 550 arklio galių. Tikrai per daug įprastai „E39“ važiuoklei. Jai amerikietis nepagailėjo pinigų ir užsakė specialiai pagal užsakymą gaminamus priekinius koilus, o galui pasirinko „Bilstein“ amortizatorių ir spyruoklių komplektą. Šis sprendimas pasirodė klaidingas, nes automobilis praktiškai nesužemėjo, o galinė važiuoklė tapo labai nervinga. Va jums ir „Bilstein“. Taip pat tai parodo, jog tokio lygio projekto įgyvendinimas nėra jau toks paprastas. Taigi, netinkamas dalis teko pakeisti specialiai pagamintomis, kurios puikiai atlieka savo darbą, o ir važiuoklės reguliavimui suteikta laisvė. Na ir viską vainikuoja devyniolikos colių ratlankiai. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip garsieji „Volk TE37“, tačiau tai tėra kopija, kurią pagamino „Varrstoen“.
Na ir pagaliau į Brandono garažą atkeliavo Kalėdos, tiksliau, „LSX“ variklis ir „Tremec TR6060“ greičių dėžė. Geros naujienos čia nesibaigia, nes septynių litrų darbinio tūrio motoras ant stendo atsuko 600 arklio galių. Kiekvienam sužibėtų akys nuo tokių skaičių, bet mūsų herojus nusprendė, jog jam to maža ir užsisakė naują paskirstymo velenėlį, kuris leis šiam monstrui įkvėpti daugiau oro. Daugiau oro reiškia daugiau galios – esminis tikslas yra pasiekti 600 ristūnų į ratus. „Tremec“ greičių dežė su didžiule „Chevrolet Corvette ZR1“ sankaba su tokiais skaičiais susidoros be vargo, tačiau originalus reduktorius bus sutryptas eržilų kaimenės. Jis yra pakeistas pačio Brandono surinktu hibridu – „M5 E39“ korpusas su „M3 E46“ viduriais. Žodžiu, ratams prasisukus dūmų bus daug.
Prieš metus pradėtas projektas po truputėlį iriasi link finišo tiesiosios. Amerikiečiui jau pavyko sėkmingai sumontuoti ir užkurti naująjį galiūną, tačiau užsilikusių darbų yra visa galybė. Pravedžioti išmetimo vamzdyną, sureguliuoti variklio valdymo bloką ir užbaigti salono pakeitimą. Aišku, sunkiausi darbai jau atlikti ir greitai Virdžinijos valstijoje važinės kiauliena, ant kurios retas norės užsirauti.