REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Netrukus važinėsime kiniškais automobiliais“ – frazė, kurią esu girdėjęs šimtą kartų ir kiekvieną kartą ją išgirdęs noriu pasakyti – „Gal jau nustokite nusišnekėti“. Nesu nusiteikęs prieš kiniškų automobilių gamintojus. Tiesiog esu realistas.
Amerikiečiai, europiečiai ir japonai neturi nei vienos rimtos priežasties, kodėl jie turėtų persėsti už kiniško automobilio vairo. Nebent tai būtų akivaizdžiai mažesnė kaina. Tai yra vienintelė strategija, kuria kinai sieks pavergti europiečius ir kaip rodo prieš tai suorganizuoti bandymai – tai ypatingai nevykusi strategija.
Matote, pirmieji Kinijos automobilių gamintojų bandymai sudominti europiečius buvo apgailėtini. Kinijos gamintojai manė, jog itin maža kaina padės užkariauti europiečių širdis ir tai leis per itin trumpą laiką įsitvirtinti Europoje. Deja.
Tiesiog leiskite man jums priminti „Shuanghuan SCEO“ – kinišką „BMW X5“ kopiją, kuri Europoje sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą. Netrukus šis keistas tvarinys tapo tikru pajuokos objektu, o „Autobild“ žurnalo redakcija netgi nusprendė jį susprogdinti. Šaunuoliai.
Taip pat verta paminėti ankstyvuosius „Brilliance“ markės kūrinius, kurie „Euro NCAP“ saugumo bandymuose pasirodė blogiau negu dvidešimties metų senumo „Fiat Bravo“. Ir tai, tiesą sakant, labai greitai suformavo kiniškų automobilių įvaizdį. Pigūs, nesaugūs ir svarbiausia – nesugebantys sukurti automobilio nesinaudodami europietiškomis idėjomis. Ir tai buvo tiesa, o ne draugų kompanijoje sukurti stereotipai.
Kinijos automobilių gamintojai Europoje nesulaukia absoliučiai jokio susidomėjimo net ir tada, kai jie į pagalbą pasitelkia milžinišką patirtį turinčius inžinierius iš Europos. Kone puikiausias pavyzdys – „Qoros“.
Puikiai prisimenu jų debiutą 2013-aisiais, Ženevos automobilių parodoje. Tuomet pristatytas „Qoros 3“ sedanas atrodė ne ką prasčiau negu analogai iš Europos, o ir 5 saugumo žvaigždutės „Euro NCAP“ saugumo bandymuose įrodė, jog turėdami užtektinai noro ir žinių, automobilių gamintojas iš Kinijos gali sukurti kokybišką ratuotį.
Ir visa tai buvo visiškai nesvarbu, nes europiečiai Kinijoje pagamintą mašiną nusprendė ignoruoti taip stipriai, jog „Qoros“ per pirmuosius metus pardavė tik 51 automobilį. 51! Ar jūs įsivaizduojate nuostolių mąstą? Milijonai eurų buvo skirti tam, jog gamintojas parduotų 51 mašiną. Todėl nenuostabu, jog po šo fiasko „Qoros“ nusprendė visiems laikams pasitraukti iš Europos rinkos ir vargu ar kada nors čia sugrįš.
Vis dėlto, sparčiai auganti elektromobilių paklausa ir Europos Sąjungos noras kuo greičiau atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais įžiebė viltį ne vienam gamintojui. Ir ne iš bet kur, o Kinijos.
Jeigu pasaulis neapsivers aukštyn kojom, šiais metais turėtume išvysti net keletą rimtų bandymų prasibrauti į Europos rinką. Pavyzdžiui, Kinijos gigantas – „BYD“, kuris Europoje pardavinėja autobusus, bet iki šiol nesiryžo eksportuoti lengvųjų automobilių.
Sekantys eilėje – „Great Wall“, „Kaiyun Motors“, „Aiways“, „Byton“, „BAIC“ ir „Qiantu“. Ir kiekvienas iš jų į Europą atkeliauja su elektromobiliais ir charakteristikomis, kurios, kaip žinote patys, labai dažnai prasilenkia su realybe, bet galbūt, bent vienam iš jų pavyks pramušti itin stiprų ignoravimo skydą, kaip kad tai pavyko išmaniųjų telefonų gamintojams? Bet vėlgi, išmanusis telefonas nėra automobilis, kurio funkcija yra žymiai sudėtingesnė negu prietaiso, su kuriuo naršome internete ar fotografuojame įsimintinas gyvenimo akimirkas. Ir tai, ko gero, yra didžiausia Kinijos automobilių gamintojų problema.
Europoje automobilis nėra tik automobilis. Didžioji dalis europiečių automobilį perka vedami tam tikrų emocijų, kurios anksčiau ar vėliau pririša jį prie tam tikros markės. Tiesiog pasižiūrėkite į sudėtingą ir labai ilgą kelią, kurį turėjo nueiti „Škoda“, „Kia“ ir „Hyundai“, ir netgi nepaisant gigantiškų investicijų ir milžiniškų pokyčių, „Kia“ ir „Hyundai“ iki šiol susiduria įvairiausiais stereotipais, kurie užkerta kelia link didesnės rinkos dalies, tad dabar pagalvokite patys. Ar Kinijos automobilių gamintojai turi tiek kantrybės? Man atrodo, kad ne.

„Netrukus važinėsime kiniškais automobiliais“ – frazė, kurią esu girdėjęs šimtą kartų ir kiekvieną kartą ją išgirdęs noriu pasakyti – „Gal jau nustokite nusišnekėti“. Nesu nusiteikęs prieš kiniškų automobilių gamintojus. Tiesiog esu realistas.
Amerikiečiai, europiečiai ir japonai neturi nei vienos rimtos priežasties, kodėl jie turėtų persėsti už kiniško automobilio vairo. Nebent tai būtų akivaizdžiai mažesnė kaina. Tai yra vienintelė strategija, kuria kinai sieks pavergti europiečius ir kaip rodo prieš tai suorganizuoti bandymai – tai ypatingai nevykusi strategija.
Matote, pirmieji Kinijos automobilių gamintojų bandymai sudominti europiečius buvo apgailėtini. Kinijos gamintojai manė, jog itin maža kaina padės užkariauti europiečių širdis ir tai leis per itin trumpą laiką įsitvirtinti Europoje. Deja.
Tiesiog leiskite man jums priminti „Shuanghuan SCEO“ – kinišką „BMW X5“ kopiją, kuri Europoje sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą. Netrukus šis keistas tvarinys tapo tikru pajuokos objektu, o „Autobild“ žurnalo redakcija netgi nusprendė jį susprogdinti. Šaunuoliai.
Taip pat verta paminėti ankstyvuosius „Brilliance“ markės kūrinius, kurie „Euro NCAP“ saugumo bandymuose pasirodė blogiau negu dvidešimties metų senumo „Fiat Bravo“. Ir tai, tiesą sakant, labai greitai suformavo kiniškų automobilių įvaizdį. Pigūs, nesaugūs ir svarbiausia – nesugebantys sukurti automobilio nesinaudodami europietiškomis idėjomis. Ir tai buvo tiesa, o ne draugų kompanijoje sukurti stereotipai.
Kinijos automobilių gamintojai Europoje nesulaukia absoliučiai jokio susidomėjimo net ir tada, kai jie į pagalbą pasitelkia milžinišką patirtį turinčius inžinierius iš Europos. Kone puikiausias pavyzdys – „Qoros“.
Puikiai prisimenu jų debiutą 2013-aisiais, Ženevos automobilių parodoje. Tuomet pristatytas „Qoros 3“ sedanas atrodė ne ką prasčiau negu analogai iš Europos, o ir 5 saugumo žvaigždutės „Euro NCAP“ saugumo bandymuose įrodė, jog turėdami užtektinai noro ir žinių, automobilių gamintojas iš Kinijos gali sukurti kokybišką ratuotį.
Ir visa tai buvo visiškai nesvarbu, nes europiečiai Kinijoje pagamintą mašiną nusprendė ignoruoti taip stipriai, jog „Qoros“ per pirmuosius metus pardavė tik 51 automobilį. 51! Ar jūs įsivaizduojate nuostolių mąstą? Milijonai eurų buvo skirti tam, jog gamintojas parduotų 51 mašiną. Todėl nenuostabu, jog po šo fiasko „Qoros“ nusprendė visiems laikams pasitraukti iš Europos rinkos ir vargu ar kada nors čia sugrįš.
Vis dėlto, sparčiai auganti elektromobilių paklausa ir Europos Sąjungos noras kuo greičiau atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais įžiebė viltį ne vienam gamintojui. Ir ne iš bet kur, o Kinijos.
Jeigu pasaulis neapsivers aukštyn kojom, šiais metais turėtume išvysti net keletą rimtų bandymų prasibrauti į Europos rinką. Pavyzdžiui, Kinijos gigantas – „BYD“, kuris Europoje pardavinėja autobusus, bet iki šiol nesiryžo eksportuoti lengvųjų automobilių.
Sekantys eilėje – „Great Wall“, „Kaiyun Motors“, „Aiways“, „Byton“, „BAIC“ ir „Qiantu“. Ir kiekvienas iš jų į Europą atkeliauja su elektromobiliais ir charakteristikomis, kurios, kaip žinote patys, labai dažnai prasilenkia su realybe, bet galbūt, bent vienam iš jų pavyks pramušti itin stiprų ignoravimo skydą, kaip kad tai pavyko išmaniųjų telefonų gamintojams? Bet vėlgi, išmanusis telefonas nėra automobilis, kurio funkcija yra žymiai sudėtingesnė negu prietaiso, su kuriuo naršome internete ar fotografuojame įsimintinas gyvenimo akimirkas. Ir tai, ko gero, yra didžiausia Kinijos automobilių gamintojų problema.
Europoje automobilis nėra tik automobilis. Didžioji dalis europiečių automobilį perka vedami tam tikrų emocijų, kurios anksčiau ar vėliau pririša jį prie tam tikros markės. Tiesiog pasižiūrėkite į sudėtingą ir labai ilgą kelią, kurį turėjo nueiti „Škoda“, „Kia“ ir „Hyundai“, ir netgi nepaisant gigantiškų investicijų ir milžiniškų pokyčių, „Kia“ ir „Hyundai“ iki šiol susiduria įvairiausiais stereotipais, kurie užkerta kelia link didesnės rinkos dalies, tad dabar pagalvokite patys. Ar Kinijos automobilių gamintojai turi tiek kantrybės? Man atrodo, kad ne.

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų