PatarimaiStraipsniai

Automobilių ekspertai: techniškai netvarkingi automobiliai didina avarijų riziką keliuose

Nors žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius šiemet išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais, visų eismo įvykių ir sužeistųjų fiksuojama net 8 proc. daugiau. Avaringų situacijų itin padaugėja žiemą, kai slidžiame kelyje tampa dar sunkiau suvaldyti transporto priemonę. Kaip viena dažniausiai pasitaikančių tokių nelaimių priežasčių išskiriami techniškai netvarkingi seni automobiliai, kuriuose nėra jokių žmogaus sveikatą ir gyvybę išsaugoti galinčių elektroninių saugumo sistemų.

Lietuvos automobilių parkas beviltiškai pasenęs

„Regitros“ duomenys rodo, kad vidutinis mūsų šalies keliais važinėjančių transporto priemonių amžius siekia net 15 metų. Palyginimui, ES vidurkis yra beveik perpus mažesnis – 8 metai. Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Rokas Knyva pripažįsta, kad pasenusio automobilių parko problemos Lietuvai nepavyksta išspręsti jau daugelį metų.

„Kiekvieną dieną mūsų keliais važinėja tūkstančiai automobilių, kurie yra pavojingi tiek aplinkai, tiek žmonėms. Kuo senesnė transporto priemonė, tuo labiau išauga rizika, kad ji bus techniškai netvarkinga. Kuo ilgiau ji naudojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji suges pačiu netinkamiausiu metu ar netgi sukels auto įvykį“, – dėsto jis.

Nors formaliai naujais laikomi tik tie automobiliai, nuo kurių pirmosios registracijos yra praėję ne daugiau kaip 6 mėnesiai arba rida ne didesnė kaip 5 tūkst. km, rinkoje įprasta sąlyginai naujais laikyti ir tuos, kuriems tebegalioja gamintojo garantija. Deja, tokių automobilių Lietuvos rinkoje yra mažuma. „Regitros“ duomenys rodo, kad vos 7 proc. šalyje naudojamų automobilių yra naujesni nei 5 metų, o beveik pusė (47 proc.) yra senesni nei 15 metų.

Netinkamai po avarijų suremontuoti automobiliai – techniškai nebesaugūs

Žiemą įvykstančių eismo įvykių statistika tiesiogiai koreliuoja su duomenimis apie šalies keliais važinėjančių techniškai netvarkingų automobilių skaičiumi. Ekspertai pabrėžia, jog tokių transporto priemonių stabdžių sistemos ir amortizatoriai veikia neefektyviai, padangos nusidėvėjusios, pažeisti važiuoklės geometrijos parametrai, nebeveikia vairuotojo ir keleivių saugos sistemos. Maža to, naudoti automobiliai dažnai būna patekę į kokį nors eismo įvykį, o remonto metu ir praradę dalį savo konstrukcinių saugumo savybių.

„Didžiąją dalį eismo srauto Lietuvoje sudaro seni automobiliai, dėl avarijų ar didelių gedimų tapę nebetinkamais naudoti šalyse, kuriose buvo pirmą kartą įregistruoti. Tokiais atvejais suveikia labai paprastas ekonominis faktorius – verslininkai automobilį pigiai nuperka, perveža į Lietuvą, naudodami minimalias priemones sutaiso jį iki tokios būklės, kad šis važiuotų, ir parduoda nieko neįtarančiam pirkėjui“, – dėsto R. Knyva.

Būtent dėl tokio noro greitai užsidirbti į seną automobilį niekas nemontuoja aukštos kokybės naujų padangų, stabdžių sistemų ar pakabos detalių bei kitų saugumo priemonių. Šie trūkumai dažniausiai ir tampa nelaimių keliuose priežastimi.

Vairuotojams mažai suprantamos trijų raidžių kombinacijos

Vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas pastebi dar vieną svarbų faktorių. Anot jo, pastarąjį dešimtmetį labai smarkiai patobulėjo automobilių elektroninės saugumo sistemos, tokios kaip elektroninė stabilumo programa (ESP), padedanti vairuotojams suvaldyti automobilį kritinėse situacijose. Ir nors ESP išrasta prieš daugiau nei 20 metų, visgi ES šalyse privaloma ji tapo tik nuo 2014 m. Atsižvelgiant į Lietuvos automobilių parko amžių, visiškai nenuostabu, kad daugeliui vairuotojų ši raidžių kombinacija vis dar menkai suprantama.

„Slidžiame kelyje vairuoti automobilį, kuriame įdiegta patikima, didesnio tikslumo ir jautrumo valdymo sistema, yra nepalyginamai lengviau ir saugiau. Ne ką mažiau svarbu ir tiksliai suprasti, kam jos skirtos, kaip jos veikia ir ką turi daryti vairuotojas, norėdamas jas aktyvuoti ir leisti joms atlikti savo darbą“, – teigia jis.

Nepatyrę vairuotojai naujame automobilyje saugesni

A. Pakėnas atkreipia dėmesį, kad senus automobilius, kuriuose nėra ABS ir kitų saugos sistemų, reikia stabdyti impulsais – tai spaudžiant, tai atleidžiant stabdį. Šiuos veiksmus reikia atlikti labai dažnai, kad ratai neužsiblokuotų ir nuolat suktųsi. Priešingu atveju automobilis gali tapti nevaldomu.

„Jei niekas žmogaus nemokė stabdyti impulsais, jis laikys nuspaudęs stabdį ir stebėsis, kodėl automobilis nereaguoja į vairo sukimus. Tačiau naujas automobilis, kuriame įdiegtos šios sistemos, reaguos į vairuotojo veiksmus ir važiuos ten, kur bus kreipiamas, nepriklausomai nuo to ar vairuotojas laiko nuspaudęs stabdį iki galo, ar ne“, – dėsto ekspertas.

Jis neabejoja, kad nepatyrę vairuotojai naujuose automobiliuose gali jaustis nepalyginamai saugiau. Be jau minėtų ABS ir ESP sistemų, juose veikia dar kelios dešimtys elektroninių aktyvių ir pasyvių saugos sistemų: stabdžių jėgų reguliavimo, atstumo palaikymo, praslydimo kontrolės ir kt. Senuose automobiliuose jų arba gerokai mažiau, arba išvis nėra. Avaringos situacijos metu tai gali turėti lemiamos įtakos.

„Visgi būtina atsiminti, kad modernios sistemos už jus pačius nevairuos. Dažna vairuotojų klaida yra laukti, kada sistemos kažką padarys be jų įsikišimo. Elektroninės saugumo sistemos nepakeičia vairuotojo. Jos tik padeda jam suvaldyti į kritinę situaciją patekusį automobilį. Todėl reikia žinoti, kaip jos veikia, ir tinkamai naudotis”, – teigia A. Pakėnas.

Back to top button