Kompiuterinių žaidimų entuziastai išgirdę žodį – „Pro Street“, iškart turėtų prisiminti 2007 metais pasirodžiusį „Need For Speed: Pro Street“ lenktynių žaidimą. Kaip bebūtų keista, tačiau „Pro Street“ automobilių puošybos stilius ir kompiuterinis žaidimas turi pakankami daug bendrų bruožų apie kuriuos šiandien ir pakalbėsime.
Gimė autosporto arenoje
Kiekvienas automobilis, kiekviena jame esanti detalė turi atskirą atsiradimo istoriją. Ne išimtis ir „Pro Street“ vardu vadinamas automobilių modifikavimo būdas. Tad kokia istorija slypi už „Pro Street“? Stiliaus, kuris yra beprotiškai populiarus anapus Atlanto.
Kaip ir daugelis panašaus tipo puošybos krypčių, taip ir „Pro Street“ stilius įkvėpimo sėmėsi iš automobilių sporto. Itin agresyviai atrodančių bolidų saga prasidėjo 1970 metais, kuomet Jungtinių Valstijų traukos lenktynių čempionate atsirado nauja automobilių klasė – „Pro Stock“.
„Pro Stock“ nuo aukštesnės klasės – „Super Stock“ automobilių skyrėsi tuo, jog šviežiai parašytame reglamente buvo leidžiama atlikti žymiai daugiau įvairiausių modifikacijų. „Pro Stock“ dalyviai privalėjo išlaikyti standartinio automobilio griaučius ir išlaikyti standartinio modelio formas. Be to, visi dalyviai privalėjo naudoti tik 8 cilindrų motorą.
„Pro Stock“ dalyvių automobiliai iš savo brolių, važinėjančių bendro naudojimo keliais, pasiskolino duris, priekinius ir galinius žibintus ir kitus svarbius atributus. Jie ne iš tolo nebuvo panašūs į „Funny Car“ vardu vadinamus dragsterius, kurie spjaudydavosi ugnimi ir elgėsi kaip ką tik pažadintas drakonas.
Naujos automobilių klasės atsiradimą paskatino sparčiai mažėjantis „Super Stock“ dalyvių skaičius. Kadangi automobilių gamintojai nerodė didžiulio susidomėjimo traukos lenktynių čempionatu, šviežiai sukurta bolidų klasė pritraukė grynakraujus entuziastus, kurie buvo pamišę dėl greičio ir adrenalino.
Pasak šios autosporto šakos specialistų, „Pro Stock“ klasė gimė ne tik dėl noro pritraukti daugiau dalyvių. Iki „Pro Stock“ klasės atsiradimo, mėgėjiškose traukos varžybose dalyvaudavo milžiniškas būrys automanų, kurie buvo užsikrėtę 1/4 mylios liga.
Tuometiniai JAV traukos lenktynių čempionato organizatoriai norėdami ne gamintojus, o dėl greičio pamišusius vairuotojus, kurie nuolatos modifikuodavo savo automobilius ir važiuodavo į lenktynių trasą.
Skirtingos interpretacijos
Moderni „Pro Stock“ automobilių klasė ne iš tolo neprimena tos, kuri egzistavo 1970 – 1980 metais. Dabar varžybose dalyvaujantys automobiliai privalo atitikti labai griežtus, organizatorių apibrėžtus reikalavimus, kurie inžinieriams nepalieka laisvės improvizuoti.
Vis dėlto, silpnybę originaliai „Pro Stock“ lenktynių serijai turėję automanai niekur nepradingo. Jie vėl sugrįžo į bendro naudojimo kelius ir savo dirbtuves, kuriose gimė naujas automobilių puošybos stilius – „Pro Street“.
Skirtinguose JAV kampeliuose gyvenantys automanai norėdami paminėti daugybės populiarumo sulaukusią bolidų klasę, įsigydavo ne pačios geriausios būklės amerikietišką modelį, kruopščiai atrestauruodavo kėbulą ir tuomet pradėdavo atlikti smulkias, bet svarbias modifikacijas.
Pavyzdžiui, priekinės automobilių padangos buvo labai siauros, o galinės – platesnės už Žydrūno Savicko glėbį. Kodėl? Nes atvykus į lenktynių trasą šių automobilių vairuotojai privalo atlikti vieną svarbų ritualą – pašildyti galines padangas. Tai labai efektyvus būdas priversti daugiau kaip 1000 arklio galių jėgainę turintį automobilį šauti į priekį.
Daugelis pamatę tokius automobilius, iškart norės užduoti klausimą – Ar tai yra legalu? Iš dalies.
Tam tikrose valstijose tokių automobilių vairuotojai gali būti normaliais eismo dalyviais ir nekelti jokio pavojaus aplinkiniams. Nebent norite pasirodyti priešais savo merginą.
Jungtinėse Valstijose yra keletas gamintojų, kurie specializuojasi detalėmis, kurių reikia norint sukonstruoti „Pro Street“ stiliaus automobilį. Jie tiekia turbinas, 18 – 24 colių skersmens padangas, tiesioginio įpurškimo sistemas ir pan.
Daugelis „Pro Street“ stiliaus entuziastų nemažai dėmesio skiria įvairioms smulkmenoms. Subtiliai praplatintoms ratų arkoms, didžiulį sukibimą turinčioms padangoms ir svarbiausia – žemę sugebančiu išjudinti varikliui.
Priklausomai nuo „Pro Street“ stiliaus propaguotojo entuziazmo ir biudžeto, variklio skyriuje gali atsirasti 700 – 1300 arklio galių išvystantys monstrai. Ypač galingų projektų vairuotojai išsiskiria virš variklio dangčio išlindusiomis variklio dalimis, o tiksliau – oro paėmimo sistema ir milžinišku, tikrai milžinišku kompresoriumi.
Metams bėgant, vis daugiau „Pro Street“ stiliaus entuziastų didesnį dėmesį skiria ne tik automobilio išvaizdai ar variklio skyriui. Vis daugiau mėgėjų nori, jog „Pro Street“ stiliaus atstovas sugebėtų tinkamai įveikti posūkius. Galbūt ne taip tiksliai ir preciziškai kaip „Porsche 911“, bet keltų pakankamai didelį pasitikėjimą savo jėgomis.
Dabar patys pajėgiausi „Pro Street“ stiliaus automobiliai 1/4 mylios atstumą gali įveikti per maždaug 7 sekundes ir finišo liniją kerta skriedami 320 km/val. greičiu.
