REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Globalinis klimato atšilimas, kylanti įtampa tarp rytų ir vakarų, trikojai greičio matuokliai, Brexitas – išbraukite vieną, netinkantį tarp likusių trijų. Lengva? Pakankamai lengva. Dabar išrinkite vieną, kuris labiausiai jaudina Lietuvos visuomenę. Ne gėda?
Prasidėjus šiam garsiam vairuotojų protestui prieš Lietuvos Policijos naujai įsigytus greičio matuoklius galvojau, kad liksiu tylus ir šia tema nekalbėsiu. Pagal nerašytas taisykles, tai turėjo būti tiesiog dar vienas skandalas. Pinigai butelyje tampa nebesvarbūs, kai pradedami kirsti miškai. Miškai neberūpi, kai kažkas parduotuvėje vaikui suduoda per užpakalį. Aš tikiu, kad net įvykių chronologija čia neteisinga, bet viskas nueina į antrą planą, kai gatvėse atsiranda priemonės, kontroliuojančios ar vairuotojai laikosi leistino greičio. Kelios savaitės ir naujas skandalas – į Marias Klaipėdoje vamzdžiu teka, atleiskite už žodį, šūdai. Didžiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje ekologinė katastrofa. Ką daro antitrikojininkai? Šaukia toliau. Na gerai, aš augęs Klaipėdoje, vakarus su draugais leidęs prie Marių, gal čia man vienam atrodo svarbiau nei trikojai. Tebūnie. Kas toliau? Korona virusas: „Aliexpress“ nebesiunčia telefono dėkliukų, didžiausios kompanijos uždaro savo gamyklas Kinijoje, kasdien pranešama apie naujus ligos atvejus visame pasaulyje, o tuo tarpu Lietuvoje… Trikojai! Sušikti trikojai trukdo normaliems ereliams vairuoti taip, kaip jie įpratę!
Pakalbėkime apie faktus. Visais laikais Lietuvoje (kaip ir visame likusiame civilizuotame pasaulyje) buvo vykdoma greičio kontrolė. Kadaise pareigūnai slėpdavosi už krūmų ir „šaudydavo“ su „fenais“, laikui bėgant atsirado vis modernesnių ir efektyvesnių priemonių: stacionarūs greičio matuokliai, vidutinį greitį tam tikroje kelio atkarpoje matuojantys įrenginiai, patruliuojantys nežymėti automobiliai, pakelėse stovintys „kedžiai“.
Pamenate tuos pilkus „Volkswagen Caddy“, kuriuos galėjai sutikti bet kur? Prieš juos niekas nestatė įspėjamųjų ženklų, Feisbuke nebuvo grupių, net nebuvo gudročių, bandančių prieš juos pastatyti automobilio, kad jis užstotų vaizdą. Arba tokių, kurie siūlė numušti ir viską nufilmuoti. O kaip gi nežymėti automobiliai? Kodėl niekas nesisiūlė jų nupurkšti aerozoliniais dažais, kad draugai greičio viršytojai žinotų kada galima, o kada ne? Nesupykite, bet man atrodo grįžo verktinių rinktinė, kurie skundėsi apie gyvenimus, kuriuos sugriovė šaukimas į privalomąją karo tarnybą. Pasirinkau tokią analogiją, nes man atrodo, kad abiem atvejais žmonės pasijautė, jog buvo pasikėsinta į jų laisvę ir tuo pačiu buvo paspaustas baimės mygtukas.
Kariuomenės atveju žmonės bijo to, kas jų laukia. Bijo, kad teks pripažinti sau, jog esi silpnas, bijo, kad atėjus kaimynui iš rytų reikės savo aptemptus džinsus iškeisti į kamufliažinę aprangą, tik tai daroma dėl visos tautos laisvės ir gerovės. Žemai lenkiu galvą prieš visus, kurie pasiryžo ir tarnauja Lietuvai. Tuo tarpu trikojų atveju, buvo pasikėsinta į žmonių laisvę lakstyti gatvėmis nevaržomai ir buvo paliesta baimė susimokėti už tai baudą arba prarasti teisę vairuoti! Argi ne baisu!?
Aš turiu pasiūlymą visiems, kurie dabar ramiai gyventi negali, nes iš už bet kurio kampo gali išlįsti baisusis trikojis. Tai nebus lengva, bet įmanoma. Efektyvumas šimtaprocentinis, garantuoju. Važiuokite laikydamiesi taisyklių! It’s that simple!
Sakote – Kas aš toks, kad aiškinčiau? Tikrai, pritariu. Aš toli gražu ne šventasis. Jeigu dabar save sutikčiau vairuojantį taip, kaip vairavau būdamas „klevas“, atimčiau raktelius ir duočiau per ausį. Buvo labai pavojingų situacijų, buvo ir baudų už viršytą greitį. Prieš kokius 8 metus už greitį netgi praradau teisę vairuoti mėnesiui. Galiu papasakoti koks jausmas – gėda. Sėdint policijos komisariate ir matant, kaip vairuotojo pažymėjimas keliauja į pareigūno rankas į galvą atėjo, kad greitį viršyti nėra kieta.
Kai reikėjo išklausyti papildomus kursus, norint atgauti vairuotojo pažymėjimą, ir kai aplink mane sėdėjo alkoholiu smirdantys „vairuotojai“, kuriems šie kursai jau tampa periodiniu užsiėmimu, ir kai turėjau 45 minučių pokalbį su psichologu man buvo net labai gėda. Ką reiškia nespėju? Greičiau jau nesugebu planuoti savo laiko, o dėl to save ir kitus statau į pavojingą situaciją. Viskas dėl ko? Kad nepavėluočiau į susitikimą, ar, tuo metu, į paskaitas? Nelygiaverčiai ir nelyginami dalykai, bet mes vis norime lėkti, norime kažkur atsidurti greičiau. Beje, mane tada nufotografavo nežymėtas, pilkos spalvos „Caddy“, ir dėl to nei kiek nepikta, nes ši situacija buvo vienas iš tų lūžio taškų, kuris privertė pradėti sąmoningai galvoti apie vairavimą ir suvokti, jog dvi tonos, lekiančios net ir leistinu greičiu, yra pakankamai pavojingas derinys.
Didėjant sąmoningumui pradėjau suprasti ir tai, kaip lengva, neturint tinkamų įgūdžių, prarasti automobilio kontrolę atsitikus nenumatytai situacijai. Tik dabar, kai vairuotojo pažymėjimą turiu jau daugiau nei 10 metų, po truputį pradedu pasitikėti savo vairavimo įgūdžiais, nes labai aiškiai suvokiu pavojus. Žinoma, kai išlaikiau vairavimo egzaminą irgi galvojau, kad vairuoju nepriekaištingai. Atrodė, kad automobilį valdyti tas pats, kaip žaisti „Need for Speed“. Turbūt tuomet atrodė, kad nepataikius į posūkį atsiremsi į sieną, kaip tame žaidime, ir sėkmingai jį pravažiuosi. Ačiū Dievui, realybę nuo virtualaus pasaulio pavyko atskirti be skaudžių praktinių pamokų, nors mano tėvai, kurie padėjo apmokėti baudas, turbūt pasakytų kitaip.
Absoliučiai visiems skubantiems siūlau saugioje aplinkoje patirti vairavimą ekstremaliomis sąlygomis. Tam yra net keli variantai: vairuotojų mokymo centrai, imituojantys ekstremalias sąlygas, kartodromai, ypatingai esant šlapiai dangai. Jeigu baisu – užeikite į simuliatorių akademiją. Nesvarbu kokį būdą pasirinksite, svarbu, kad patirtumėte situaciją, kai norėdami likti ant kelio turėtumėte per sekundės dalį priimti sprendimus. Labai sveika suvokti, kad greičio apribojimai yra sukurti ne veltui ir protingas žmogus jų laikysis.
Čia staiga randu du kontrargumentus iš tų lakstytojų pusės. Pirmas – jeigu kelias sausas, matomumas geras, apie kokį sunkų automobilio suvaldymą čia šneki? Antras – greičio apribojimai turėtų būti pakelti.
Į pirmąjį argumentą atsakyčiau: Taip. Jūs būtumėte visiškai teisūs, jeigu važiuotumėte uždarytu keliu, bet gatvėje esate ne vieni. Čia galime dėti tašką, nes nemanau, kad rasite daugiau argumentų. Su antraisiais, tuo tarpu, mielai sutikčiau, kai kuriose atkarpose greitis galėtų būti ir didesnis, bet čia atskira ir labai ilga tema, o dabar turime tai ką turime.
Nesiimsiu auklėti ar vaidinti teisuolio, o ir nieko naujo nepasiūliau. Visas internetas ūžia nuo abi puses palaikančiųjų, o sprendimų turbūt jau buvo siūlyta šimtai. Vienintelis dalykas, ką noriu pasakyti, kad kaip man buvo gėda žiūrėti pareigūnui ir šeimos nariams į akis, kai dėl greičio viršijimo teko mėnesį pasėdėti keleivio vietoje, taip man dabar gėda klausytis tautiečių, kurie sukilo prieš tai, ant ko patys yra padėję parašą gaudami vairuotojo pažymėjimą. Labai keista, kai daugiabutyje gyvenantieji tikisi, kad kiekvieną vakarą ras vietą automobiliui, o kaimynai niekada nekels vakarėlių. Netinka – kraustykitės į privatų namą, o jei gyvenate daugiabutyje – priimkite bendruomenės taisykles.
Juokinga, kai kitataučiai, gyvenantys Lietuvoje keliolika ar keliasdešimt metų ir vis dar nemokėdami lietuviškai piktinasi, kad su jais nekalbama jų gimtąja kalba. Nepatinka – važiuokite į savo gimtąją šalį arba išmokite mūsų kalbą. Apima lygiai toks pats jausmas, kai policijai ėmusis tiesiog dar vienos priemonės siekiant padidinti saugumą keliuose ir sumažinti nelaimių skaičių, vairuotojai pradėjo piktintis. Nepatinka – važiuok ten, kur vis dar greitį matuoja „fenais“, o su pareigūnu gali „kaip nors susitarti“. O jeigu visgi nuspręsi pasilikti, vairuotojau, išmok planuoti savo laiką ir dar kartą perskaityk KET knygutę...
…arba važinėk kaip važinėjęs, bet tokiu atveju, KET knygutę vis tiek teks skaityti, tik ji kainuos labai brangiai. Ir dar su psichologu teks priverstinai pakalbėti. Gal padės.

Globalinis klimato atšilimas, kylanti įtampa tarp rytų ir vakarų, trikojai greičio matuokliai, Brexitas – išbraukite vieną, netinkantį tarp likusių trijų. Lengva? Pakankamai lengva. Dabar išrinkite vieną, kuris labiausiai jaudina Lietuvos visuomenę. Ne gėda?
Prasidėjus šiam garsiam vairuotojų protestui prieš Lietuvos Policijos naujai įsigytus greičio matuoklius galvojau, kad liksiu tylus ir šia tema nekalbėsiu. Pagal nerašytas taisykles, tai turėjo būti tiesiog dar vienas skandalas. Pinigai butelyje tampa nebesvarbūs, kai pradedami kirsti miškai. Miškai neberūpi, kai kažkas parduotuvėje vaikui suduoda per užpakalį. Aš tikiu, kad net įvykių chronologija čia neteisinga, bet viskas nueina į antrą planą, kai gatvėse atsiranda priemonės, kontroliuojančios ar vairuotojai laikosi leistino greičio. Kelios savaitės ir naujas skandalas – į Marias Klaipėdoje vamzdžiu teka, atleiskite už žodį, šūdai. Didžiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje ekologinė katastrofa. Ką daro antitrikojininkai? Šaukia toliau. Na gerai, aš augęs Klaipėdoje, vakarus su draugais leidęs prie Marių, gal čia man vienam atrodo svarbiau nei trikojai. Tebūnie. Kas toliau? Korona virusas: „Aliexpress“ nebesiunčia telefono dėkliukų, didžiausios kompanijos uždaro savo gamyklas Kinijoje, kasdien pranešama apie naujus ligos atvejus visame pasaulyje, o tuo tarpu Lietuvoje… Trikojai! Sušikti trikojai trukdo normaliems ereliams vairuoti taip, kaip jie įpratę!
Pakalbėkime apie faktus. Visais laikais Lietuvoje (kaip ir visame likusiame civilizuotame pasaulyje) buvo vykdoma greičio kontrolė. Kadaise pareigūnai slėpdavosi už krūmų ir „šaudydavo“ su „fenais“, laikui bėgant atsirado vis modernesnių ir efektyvesnių priemonių: stacionarūs greičio matuokliai, vidutinį greitį tam tikroje kelio atkarpoje matuojantys įrenginiai, patruliuojantys nežymėti automobiliai, pakelėse stovintys „kedžiai“.
Pamenate tuos pilkus „Volkswagen Caddy“, kuriuos galėjai sutikti bet kur? Prieš juos niekas nestatė įspėjamųjų ženklų, Feisbuke nebuvo grupių, net nebuvo gudročių, bandančių prieš juos pastatyti automobilio, kad jis užstotų vaizdą. Arba tokių, kurie siūlė numušti ir viską nufilmuoti. O kaip gi nežymėti automobiliai? Kodėl niekas nesisiūlė jų nupurkšti aerozoliniais dažais, kad draugai greičio viršytojai žinotų kada galima, o kada ne? Nesupykite, bet man atrodo grįžo verktinių rinktinė, kurie skundėsi apie gyvenimus, kuriuos sugriovė šaukimas į privalomąją karo tarnybą. Pasirinkau tokią analogiją, nes man atrodo, kad abiem atvejais žmonės pasijautė, jog buvo pasikėsinta į jų laisvę ir tuo pačiu buvo paspaustas baimės mygtukas.
Kariuomenės atveju žmonės bijo to, kas jų laukia. Bijo, kad teks pripažinti sau, jog esi silpnas, bijo, kad atėjus kaimynui iš rytų reikės savo aptemptus džinsus iškeisti į kamufliažinę aprangą, tik tai daroma dėl visos tautos laisvės ir gerovės. Žemai lenkiu galvą prieš visus, kurie pasiryžo ir tarnauja Lietuvai. Tuo tarpu trikojų atveju, buvo pasikėsinta į žmonių laisvę lakstyti gatvėmis nevaržomai ir buvo paliesta baimė susimokėti už tai baudą arba prarasti teisę vairuoti! Argi ne baisu!?
Aš turiu pasiūlymą visiems, kurie dabar ramiai gyventi negali, nes iš už bet kurio kampo gali išlįsti baisusis trikojis. Tai nebus lengva, bet įmanoma. Efektyvumas šimtaprocentinis, garantuoju. Važiuokite laikydamiesi taisyklių! It’s that simple!
Sakote – Kas aš toks, kad aiškinčiau? Tikrai, pritariu. Aš toli gražu ne šventasis. Jeigu dabar save sutikčiau vairuojantį taip, kaip vairavau būdamas „klevas“, atimčiau raktelius ir duočiau per ausį. Buvo labai pavojingų situacijų, buvo ir baudų už viršytą greitį. Prieš kokius 8 metus už greitį netgi praradau teisę vairuoti mėnesiui. Galiu papasakoti koks jausmas – gėda. Sėdint policijos komisariate ir matant, kaip vairuotojo pažymėjimas keliauja į pareigūno rankas į galvą atėjo, kad greitį viršyti nėra kieta.
Kai reikėjo išklausyti papildomus kursus, norint atgauti vairuotojo pažymėjimą, ir kai aplink mane sėdėjo alkoholiu smirdantys „vairuotojai“, kuriems šie kursai jau tampa periodiniu užsiėmimu, ir kai turėjau 45 minučių pokalbį su psichologu man buvo net labai gėda. Ką reiškia nespėju? Greičiau jau nesugebu planuoti savo laiko, o dėl to save ir kitus statau į pavojingą situaciją. Viskas dėl ko? Kad nepavėluočiau į susitikimą, ar, tuo metu, į paskaitas? Nelygiaverčiai ir nelyginami dalykai, bet mes vis norime lėkti, norime kažkur atsidurti greičiau. Beje, mane tada nufotografavo nežymėtas, pilkos spalvos „Caddy“, ir dėl to nei kiek nepikta, nes ši situacija buvo vienas iš tų lūžio taškų, kuris privertė pradėti sąmoningai galvoti apie vairavimą ir suvokti, jog dvi tonos, lekiančios net ir leistinu greičiu, yra pakankamai pavojingas derinys.
Didėjant sąmoningumui pradėjau suprasti ir tai, kaip lengva, neturint tinkamų įgūdžių, prarasti automobilio kontrolę atsitikus nenumatytai situacijai. Tik dabar, kai vairuotojo pažymėjimą turiu jau daugiau nei 10 metų, po truputį pradedu pasitikėti savo vairavimo įgūdžiais, nes labai aiškiai suvokiu pavojus. Žinoma, kai išlaikiau vairavimo egzaminą irgi galvojau, kad vairuoju nepriekaištingai. Atrodė, kad automobilį valdyti tas pats, kaip žaisti „Need for Speed“. Turbūt tuomet atrodė, kad nepataikius į posūkį atsiremsi į sieną, kaip tame žaidime, ir sėkmingai jį pravažiuosi. Ačiū Dievui, realybę nuo virtualaus pasaulio pavyko atskirti be skaudžių praktinių pamokų, nors mano tėvai, kurie padėjo apmokėti baudas, turbūt pasakytų kitaip.
Absoliučiai visiems skubantiems siūlau saugioje aplinkoje patirti vairavimą ekstremaliomis sąlygomis. Tam yra net keli variantai: vairuotojų mokymo centrai, imituojantys ekstremalias sąlygas, kartodromai, ypatingai esant šlapiai dangai. Jeigu baisu – užeikite į simuliatorių akademiją. Nesvarbu kokį būdą pasirinksite, svarbu, kad patirtumėte situaciją, kai norėdami likti ant kelio turėtumėte per sekundės dalį priimti sprendimus. Labai sveika suvokti, kad greičio apribojimai yra sukurti ne veltui ir protingas žmogus jų laikysis.
Čia staiga randu du kontrargumentus iš tų lakstytojų pusės. Pirmas – jeigu kelias sausas, matomumas geras, apie kokį sunkų automobilio suvaldymą čia šneki? Antras – greičio apribojimai turėtų būti pakelti.
Į pirmąjį argumentą atsakyčiau: Taip. Jūs būtumėte visiškai teisūs, jeigu važiuotumėte uždarytu keliu, bet gatvėje esate ne vieni. Čia galime dėti tašką, nes nemanau, kad rasite daugiau argumentų. Su antraisiais, tuo tarpu, mielai sutikčiau, kai kuriose atkarpose greitis galėtų būti ir didesnis, bet čia atskira ir labai ilga tema, o dabar turime tai ką turime.
Nesiimsiu auklėti ar vaidinti teisuolio, o ir nieko naujo nepasiūliau. Visas internetas ūžia nuo abi puses palaikančiųjų, o sprendimų turbūt jau buvo siūlyta šimtai. Vienintelis dalykas, ką noriu pasakyti, kad kaip man buvo gėda žiūrėti pareigūnui ir šeimos nariams į akis, kai dėl greičio viršijimo teko mėnesį pasėdėti keleivio vietoje, taip man dabar gėda klausytis tautiečių, kurie sukilo prieš tai, ant ko patys yra padėję parašą gaudami vairuotojo pažymėjimą. Labai keista, kai daugiabutyje gyvenantieji tikisi, kad kiekvieną vakarą ras vietą automobiliui, o kaimynai niekada nekels vakarėlių. Netinka – kraustykitės į privatų namą, o jei gyvenate daugiabutyje – priimkite bendruomenės taisykles.
Juokinga, kai kitataučiai, gyvenantys Lietuvoje keliolika ar keliasdešimt metų ir vis dar nemokėdami lietuviškai piktinasi, kad su jais nekalbama jų gimtąja kalba. Nepatinka – važiuokite į savo gimtąją šalį arba išmokite mūsų kalbą. Apima lygiai toks pats jausmas, kai policijai ėmusis tiesiog dar vienos priemonės siekiant padidinti saugumą keliuose ir sumažinti nelaimių skaičių, vairuotojai pradėjo piktintis. Nepatinka – važiuok ten, kur vis dar greitį matuoja „fenais“, o su pareigūnu gali „kaip nors susitarti“. O jeigu visgi nuspręsi pasilikti, vairuotojau, išmok planuoti savo laiką ir dar kartą perskaityk KET knygutę...
…arba važinėk kaip važinėjęs, bet tokiu atveju, KET knygutę vis tiek teks skaityti, tik ji kainuos labai brangiai. Ir dar su psichologu teks priverstinai pakalbėti. Gal padės.

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų