REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugelio valstybių vadovai visuomet turėjo vieną bendrą bruožą – jie mėgo prabangius, ant galinės sėdynės sėdinčio žmogaus statusą pabrėžiančius automobilius. 
Valstybių vadovai visuomet būdavo vežiojami ne pačiais pigiausiais pasaulio automobiliais. Dabar – didžiąją daugumą pasaulio vadovų vežioja ištaigingai atrodantys „Audi“, „BMW“ arba „Mercedes Benz“ markių mašinos.
Po to, kai mūsų šalis atgavo nepriklausomybę, Lietuvos vadovai naudodavo išskirtinai vokiškų markių gaminius. Pavyzdžiui, Vytautas Landsbergis, ėjęs Aukščiausios Tarybos vadovo pareigas važinėjo su „Opel Senator“, vėliau jį pakeitė šarvuotas „Mercedes-Benz 560 SEL“, kuriuo naudojosi ne tik Vytautas Landsbergis, bet ir Algirdas Brazauskas.
Algirdo Brazausko vadovavimo metu į mūsų šalį atvyko pagal specialų užsakymą pagaminti „Audi V8“ su prailginta ratų baze. Įdomu yra tai, jog „V8 LWB“ buvo gaminamas visiškai kitoje gamykloje negu kitos „Audi V8“ versijos.
Sekantys mūsų šalies vadovai išbandė „Audi A8L“, 7 serijos „BMW“ ir S klasės „Mercedes Benz“ automobilius. Tuo tarpu dabartinė Lietuvos prezidentė, Dalia Grybauskaitė, naudojasi 7 serijos „BMW“ paslaugomis.
Vis dėlto, prabangiais automobiliai džiaugėsi ir kitos Lietuvos vadovai – tarpukario Lietuvos vadovai, kurie mūsų šaliai vadovavo nuo 1918 iki 1940 metų.
Pirmasis automobilis – 1896 metais
Pirmasis automobilizacijos etapas prasidėjo nuo to, kad kelią Ryga-Šauliai-Tauragė aptarnavusios Rusijos imperijos Susisiekimo ministerijai pavaldžios 2-sios kelių distancijos reikmėms 1896 metų vasarą buvo nupirktas bene moderniausias tuo metu automobilis – „Panhard et Levassor 4CV".

Daugelio valstybių vadovai visuomet turėjo vieną bendrą bruožą – jie mėgo prabangius, ant galinės sėdynės sėdinčio žmogaus statusą pabrėžiančius automobilius. 
Valstybių vadovai visuomet būdavo vežiojami ne pačiais pigiausiais pasaulio automobiliais. Dabar – didžiąją daugumą pasaulio vadovų vežioja ištaigingai atrodantys „Audi“, „BMW“ arba „Mercedes Benz“ markių mašinos.
Po to, kai mūsų šalis atgavo nepriklausomybę, Lietuvos vadovai naudodavo išskirtinai vokiškų markių gaminius. Pavyzdžiui, Vytautas Landsbergis, ėjęs Aukščiausios Tarybos vadovo pareigas važinėjo su „Opel Senator“, vėliau jį pakeitė šarvuotas „Mercedes-Benz 560 SEL“, kuriuo naudojosi ne tik Vytautas Landsbergis, bet ir Algirdas Brazauskas.
Algirdo Brazausko vadovavimo metu į mūsų šalį atvyko pagal specialų užsakymą pagaminti „Audi V8“ su prailginta ratų baze. Įdomu yra tai, jog „V8 LWB“ buvo gaminamas visiškai kitoje gamykloje negu kitos „Audi V8“ versijos.
Sekantys mūsų šalies vadovai išbandė „Audi A8L“, 7 serijos „BMW“ ir S klasės „Mercedes Benz“ automobilius. Tuo tarpu dabartinė Lietuvos prezidentė, Dalia Grybauskaitė, naudojasi 7 serijos „BMW“ paslaugomis.
Vis dėlto, prabangiais automobiliai džiaugėsi ir kitos Lietuvos vadovai – tarpukario Lietuvos vadovai, kurie mūsų šaliai vadovavo nuo 1918 iki 1940 metų.
Pirmasis automobilis – 1896 metais
Pirmasis automobilizacijos etapas prasidėjo nuo to, kad kelią Ryga-Šauliai-Tauragė aptarnavusios Rusijos imperijos Susisiekimo ministerijai pavaldžios 2-sios kelių distancijos reikmėms 1896 metų vasarą buvo nupirktas bene moderniausias tuo metu automobilis – „Panhard et Levassor 4CV".

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Panhard et Levassor 4CV


Anuomet tokią transporto priemonę galėjo įsigyti tik turtingi asmenys, todėl nenuostabu, jog iki 1913 metų asmeninių automobilių skaičius nebuvo pasiekęs net keleto dešimčių. Vis dėlto, po truputėlį įsibėgėjanti Lietuvos automobilizacija sukūrė naujas verslo nišas – automobilių nuomos punktus, servisus, automobilių detalių ir aksesuarų krautuvės.
Dauguma lengvųjų automobilių, tarpukario metais važinėję Lietuvoje, atgabenti iš JAV: „Ford", „Chevrolet", „Buick", „Studebaker", „Chrysler", „Essex", „Willys Overland", „Pontiac". „Opel“ buvo vienintelė europietiška markė, kuri sulaukdavo didesnio Lietuvos gyventojų dėmesio.

REKLAMA

Automobiliai Lietuvoje


Automobiliai Lietuvoje 1935 metais (nuotr. epaveldas)
„Audi“, „Citroen“ ir kitų europietiškų markių automobiliai į Lietuvą pradėjo plūsti po to, kai 1937 metais valstybės vadovai nusprendė labai stipriai sumažinti automobilių importo muitus. Šis sprendimas, jeigu galima taip pasakyti, atrišo rankas tiems, kas jau kurį laiką svajojo apie šią naujovišką transporto priemonę.
Pirmojo Lietuvos prezidento automobilis
Per pakankamai trumpą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį (1918 - 1940) mūsų šalį valdė Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Taip jau sutapo, jog Antanas Smetona buvo tas žmogus, kuris į prezidento postą buvo išrinktas tris kartus. Aleksandras Stulginskis du kartus, o Kazys Grinius – vieną kartą.
Kuomet Antanas Smetona tapo pirmuoju naujai sukurtos valstybės vadovu, netrukus atsirado ir pirmasis prezidentui skirtas ratuotis. Juo tapo „Benz 25/55 PS“ automobilis, kuris buvo gaminamas nuo 1912 iki 1915 metų, ir vėliau – nuo 1918 iki 1920 metų.

REKLAMA
REKLAMA

Antanas Smetona


Pagal tuometinė Vokietijos automobilių pramonės klasifikaciją, štai šis ratuotis patekdavo į „Oberklasse“ mašinų kategoriją – tai buvo aukštesnės klasės automobilis, kurio galinius ratus suko keturių cilindrų, 6,5 litro darbinio tūrio benzininis motoras, gebantis pasiekti 55 arklio galias esant 1500 aps/min.
Keturių laipsnių pavarų dėžę turėjęs modelis galėjo įsibėgėti iki 85 km/val. ir su didžiuliu džiaugsmu 100 kilometrų suvartoti 25 litrus benzino.

Benz 25 55 PS


Ne pats naujausias „Benz“ markės automobilis buvo išsiųstas į pensiją po to, kai Antaną Smetoną pakeitęs Aleksandras Stulginskis nusprendė įsigyti naujesnį – „Delaunay-Belleville 12 CV“ automobilį.
„Delaunay-Belleville“ buvo prabangių, išskirtinių automobilių gamintoja iš Prancūzijos, kuriai kadaise lygių neturėjo ne vienas gamintojas.
Kaip ir daugelis to meto automobilių gamintojų, taip ir „Delaunay-Belleville“ kiekvieną modelį gamindavo pagal užsakymą, todėl nenuostabu, jog kiekvienas į gatves išriedėjęs markės ratuotis neturėjo visiškai identiško brolio dvynio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Delaunay-Belleville 12 CV


1926 metais į Lietuvos kėdę atsisėdęs Kazys Grinius šiame poste išbuvo neilgai. Po Antano Smetonos surengto perversmo, į aukščiausią Lietuvos tarnautojo poziciją sugrįžo prabangų gyvenimą mėgęs Antanas Smetona. Būtent jo liepimu Lietuvą pasiekė naujutėlis „Fiat 519“ – tai buvo vienas įspūdingiausių to meto sedanų, kurio ratus suko 4,8 litro darbinio tūrio, 6 cilindrų jėgos agregatas.

Fiat 519 Berlina


Ketvirtuoju ir paskutiniu Lietuvos prezidento automobiliu tapo iš Jungtinių Valstijų atvykęs „Linoln“ markės atstovas, o tiksliau – „Lincoln“ K serijos automobilis, kuris reprezentavo gamintoją ištaigingiausių ratuočių segmente.
„Lincoln“ norėdama įtikti savo pirkėjams, jiems leisdavo pasirinkti ne tik kėbulo ar ratlankių spalvą, interjero apipavidalinimą. Gamintojas taip pat leisdavo užsisakyti pagal kliento pageidavimus sukurtą kėbulo tipą, todėl nenuostabu, jog didžioji dauguma į Europą atvykę „Lincoln“ K serijos modeliai būdavo labai skirtingi.
Tai buvo įspūdingas automobilis, kuris iš gamyklos išriedėjo turėdamas V formos, 12 cilindrų benzininį variklį. Tai buvo 6,8 litro darbinio tūrio jėgos agregatas, gebėjęs išvystyti 150 arklio galių. Be to, šis prezidento automobilis buvo lengvai šarvuotas, tokiu būdu Lietuvos valstybės vadovas norėjo apsisaugoti nuo pamišėlių, kurie norėtų kėsintis į jo gyvybę.

Antrame plane – Prezidentūros automobilis „Lincoln Series K“


(nuotr. tb.lt)

Respublikos Prezidentas Antanas Smetona su Lincoln K


GALERIJA


 

REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų