Reklama
Straipsniai

„Berkeley Cars“: Nuo pakilimo iki pargriuvimo ant kelių vos per 5 metus

Šeštasis ir septintasis dešimtmečiai, ko gero, buvo bene geriausias klasikinę komponuotę turinčių automobilių laikotarpis.

Automobiliai su priekinių varančiųjų ratų pavara daugeliui atrodė kaip egzotika arba kaip Kinijos pramonės gigantų bandymai pranokti „Mercedes-Benz“ ar „Ferrari“, todėl nenuostabu, jog didžioji dauguma, šviežiai iškeptų arba tvirtą pamatą pasidėjusių automobilių pramonės žaidėjų, naudojo išskirtinai galinių varančiųjų pavarą, bet tai buvo bene vienintelis bendras visų gamintojų bruožas.

Jeigu pažvelgtume į tam tikrų šalių automobilių pramonės veidą ir filosofiją, labai greitai suprastume, jog iš Vokietijos kilusios markės didžiulį dėmesį skirdavo absoliučiam mašinų balansui ir išbaigtumui. Prancūzijoje plušantys inžinieriai ėjo iš proto dėl inovacijų, kurios ne visada būdavo sutinkamos palankiai, o štai – Britanijos teritorijoje įsikūrę gamintojai buvo nepralenkiami, kai ateidavo metas suprojektuoti mažą, lengvą, žvitrų sportišką automobiliuką.

Berkeley Cars

Ėmėsi širdžiai mielos veiklos

Už praktiškai kiekvieno automobilių gamintojo slypi itin romantiška istorija, kuri marketingo skyriuose dirbantiems specialistams leidžia vadovautis tam tikromis gairėmis kaip formuoti markės įvaizdį visame pasaulyje.

„Alfa Romeo“, „Maserati“ ir „Ferrari“ gimė dėl nenumaldomo noro dalyvauti automobilių sporto varžybose,  „Lamborghini“ – dėl milžiniško įtūžio, „Bugatti“ – siekio projektuoti pačius įspūdingiausius pasaulio ratuočius. Netgi „Volkswagen“ buvo įkurta dėl pakankamai kilnaus tikslo – noro kiekvieną vokiečių šeimą aprūpinti transporto priemone. Tuo tarpu „Berkeley Cars“ bendrovės atsiradimas yra gerokai…racionalesnis. Bent jau taip buvo iš pradžių.

Šešto dešimtmečio pradžioje prie arbatos puodelio susitikę Lawrence Bondas ir Charles Panteris nusprendė bendromis jėgomis sukurti automobilį. Ši ambicingai skambanti idėja turėjo puikiai pasitarnauti abiem vyrukams, nes Lawrence Bondas norėjo realizuoti galvoje esančias idėjas, o ponaičiui Charles Panteriui tai turėjo būti puiki proga pademonstruoti „Berkeley Coachworks“ dirbusių specialistų sugebėjimus dirbant su stiklo pluoštu. Be to, Charles Panteris siekė praplėsti pelną nešančių veiklų ratą, nes prikabinamų namelių verslas neleido užtikrinti pastovių pajamų. Net ir būnant vienu didžiausiu prikabinamų namelių gamintoju Europoje.

Berkeley namelis ant ratų

Išsikėlė reikalavimus

Sportiško automobilio kūrimas – nėra ypatingai lengvas procesas. Tai puikiai žinojo ir „Berkeley Cars“ bendrovės įkūrėjai. Britai norėdami įžengti į itin konkurencingą automobilių segmentą, galėjo pasielgti kaip daugelis – įgrūsti milžiniško pajėgumo motorą, surasti daugiau ar mažiau neblogą svorio balansą tarp ašių, sumontuoti vairą ir tiesiog paleisti mašiną į prekybą.

Tuo tarpu Lawrence Bondas ir Charles Panteris siekė visiškai kitokių tikslų. Jie norėjo surasti optimalią sportiško automobilio formulę, kuri nereikalautų milžiniškų investicijų. Jų siekis buvo sukurti pigų, nepretenzingą, lengvai tvarkomą ir svarbiausia – saugų automobilį, kuris, beje, taip pat būtų konkurencingas lenktynių trasoje.

Berkeley Cars

Pirmasis blynas

1956 metų rugsėjis – būtent tada britai itin kritiškiems sportiškų automobilių gerbėjams pristatė pirmąjį „Berkeley Cars“ modelį – „SA322“.

Kaip ir daugelis tuometinių automobilių, taip ir „SA322“ buvo bandomas ne uždarame poligone, o bendro naudojimo keliuose. Vyrukai tiesiog suprojektavo norimą automobilį, pagamino reikiamas detales, jas sudėjo į bendrą visumą ir pokšt – važiuojam palakstyti po apylinkes.

Berkeley SA 322 (nuotr. Robert Knight)

Šitoks britiškos markės įkūrėjų požiūris leido labai greitai pradėti automobilio serijinę gamybą. Praėjus vos porai mėnesių nuo pirmųjų prototipų bandymų 1956 metų vasarą, „SA322“ tų pačių metų rugsėjį jau buvo Stirlingo Mosso rankose ir zujo „Goodwood“ lenktynių trasoje.

Berkeley Cars

„SA322“ labai greitai sulaukė didžiulio susidomėjimo dėl kelių priežasčių. Tai buvo absoliučiai nepretenzingas sportiškas mažylis, kuris svėrė TIK 274 kilogramus. „Berkeley Cars“ atstovai siekė visiems įskiepyti naują požiūrį, jog visi įmanomi privalumai reikalingi tik ypatingais atvejais. Pavyzdžiui, keleivio sėdynė arba netgi kuro likutį rodantis daviklis buvo randamas papildomos įrangos sąraše.

„SA322“ turėjo vos dviejų cilindrų, 0,3 litro benzininis variklis, gebantis išvystyti 15 arklio galių, kuris suko ne galinius, o priekinius ratus. Nepaisant kukliai atrodančių variklio parametrų, „Berkeley Cars“ sprendimas jį sumontuoti į itin lengvą mašiną „SA322“ modeliui suteikė stebėtinai džiuginančias dinamines savybes.

Berkeley Cars

Sėkmė ir nuopuolis

Sėkmingas pirmojo modelio debiutas, panašu, sugebėjo bendrovės įkūrėjams įpūsti pasitikėjimo savomis jėgomis. Praėjus vos vieneriems metams „Berkeley Cars“ pristatė antrąjį ir bene sėkmingiausią savo kūrinį – „SE328“.

Su juo bendrovė įžengė į Jungtinių Valstijų rinką, kurioje jis sužavėjo tokių automobilių išsiilgusius entuziastus. Ir nors jis nebuvo toks greitas kaip analogas iš JAV su gigantišku V8, jis puikiai jautėsi kalnuotose vietovėse, kur vairuotoją turi džiuginti gera stabdžių sistema, tiksliai veikiantis vairo mechanizmas ir optimalus pakabos balansas.

Berkeley Sports SE328

Tuo tarpu 1957 metais pasirodęs dar vienas naujas „Berkeley Cars“ modelis – „SE492“, padėjo bendrovei atkreipti į save dėmesį automobilių sporto arenoje. Geru pavyzdžiu tapo Lorenzo Bandini, kuris 12 valandų maratone, Monzos lenktynių trasoje, savo klasėje užėmė pirmąją vietą.

Berkeley Cars

Bendrovės tolimesnius plėtros planus sujaukė šešto dešimtmečio pabaigoje pasirodęs „Mini“. Itin mažas, itin kompaktiškas ir itin pigus hečbekas, kuris, jeigu galima taip pasakyti, sukėlė tikrą revoliuciją. „Berkeley Cars“ stengdamasi atsilaikyti prieš itin stiprų konkurentą, su „Ford“ pagalba pradėjo konstruoti tradiciškesnius ratuočius. Bet to buvo negana.

1960-ųjų pabaigoje subliūškęs prikabinamų namelių verslas paskatino bendrovės valdytojus pradėti „Berkeley Cars“ likvidavimo procesą. Netrukus, prieš pat Kalėdas, bendrovės valdytojai oficialiai atleido visus gamykloje dirbusius darbuotojus, kol galiausiai, 1961 metų pradžioje, „Berkeley Cars“ likvidavimo procesas buvo užbaigtas galutinai.

Rodyti daugiau
Back to top button