Dakaro ralis – viena iš tų vietų, kurioje galima pamatyti bekele skriejančias įvairiausio tipo transporto priemones. Lengvuosius automobilius, visureigius, bagius, motociklus ir net sunkvežimius, kurie greičiu ne tik nenusileidžia, bet ir kartais pranoksta kelis kartus lengvesnius visureigius.
Sunkvežimių kategorijoje daugelį metų iš eilės sau lygių neturėjo „Kamaz“ komandos vairuojami galiūnai, kurie įvairiausiais greičio ruožais sugeba pasiekti sunkiai suvokiamą greitį. 120 ar 150 km/val. greičiu skrieti siauru vieškeliu gali kiekvienas automobilis ar visureigis, tačiau kai kulka praskriejantis sunkvežimis sukelia visiškai kitokias emocijas.
Sunkvežimiai moderniame Dakaro ralyje yra įprastas reiškinys, tačiau prieš keletą dešimtmečių situacija buvo visiškai kitokia. Anuomet šiame sunkiame maratone karaliavo gausiai modifikuoti lengvieji automobiliai arba visureigiai, tuo tarpu sunkvežimiai ar kita sunkioji technika buvo pakankamai retas paukštis šiose varžybose.
Janas de Rooy buvo tas žmogus, kuris 1984 metais į Dakaro ralį atvyko su „DAF FAV 3300“ sunkvežimiu – neįprastos išvaizdos sunkvežimiu, nes jis turėjo dvi kabinas. Viena buvo sumontuota priekinėje dalyje, o kita – galinėje dalyje. Pasak lenktynininko, sprendimas sumontuoti dvi kabinas buvo priimtas dėl dviejų priežasčių : galimybės priklijuoti kuo daugiau rėmėjų logotipų ir patogesnio važiavimo atbuline eiga.
Šis sunkvežimis turėjo ne tik dvi kabinas, bet ir du variklius. Vienas variklis suko priekinę ašį, o galinė – galinę ašį. Bendra šių jėgainių galia siekė maždaug 800 arklio galių ir leido pakankamai sunkiam „DAF“ sunkvežimiui pasiekti 160 km/val. greitį. Tačiau tai buvo tik pradžia.
1985 metais Dakaro ralyje pasirodė tobulesnė „DAF FAV 3300“ sunkvežimio versija, kuri ralio dalyvių buvo praminta buliumi. Šį kartą bendrą dviejų variklių galia padidėjo iki 870 arklio galių. Pajėgesnė jėgainė leido šiam sunkvežimiui demonstruoti puikius rezultatus, tačiau dėl lenktynininkų klaidos ir pažeistos kabinos, Janas de Rooy turėjo tenkintis antra vieta.
1986 metais Janas de Rooy į Dakaro ralį sugrįžo su tikru monstru – „DAF 3600 Turbo Twin“. 1986 metų maratonui paruoštas sunkvežimis nebeturėjo dviejų kabinų, sunkvežimio kėbulas tapo aerodinamiškesnis ir atsparesnis stipresniems smūgiams.
„DAF 3600 Turbo Twin“ vėl buvo komplektuojamas su dviem varikliais. Šį kartą naujame bolide buvo sumontuoti 6 cilindrų, 11,6 litro darbinio tūrio varikliai, kurių bendra galia siekė maždaug 1000 arklio galių. Atnaujinta jėgainė šiam sunkvežimiui leisdavo pasiekti net 200 km/val. greitį, tačiau dėl 18-ame greičio ruože patirtos avarijos, daugybę ambicijų turėjęs Janas de Rooy turėjo pasitraukti iš 1986 metais vykusių varžybų.
1987 metai šiam monstrui buvo patsy geriausi. Minimaliai patobulintas „DAF Turbo Twin II“ sudėtingą maratoną baigė pirmoje vietoje turėdamas 14 valandų ir 25 minučių persvarą prieš antroje vietoje likusį „Tatra“ komandos vairuotoją. Bendroje įskaitoje „DAF“ sunkvežimis užėmė aukštą 11-ą vietą.
1988 metais ekipažas į ralį sugrįžo su dar galingesniu „DAF“ sunkvežimiu. Variklių darbinis tūris išliko 11,6 litro, tačiau net trijų turbinų pagalba, bendra dviejų jėgainių galia padidėjo iki net 1220 AG ir 4700 Nm. Maksimalus šio žvėries greitis siekė net 240 km/val.
Milžiniškas sunkvežimio greitis padėjo lenktynininkams įsiveržti į priekį, tačiau vienas iš „DAF“ komandos ekipažų, skriedamas net 180 km/val. greičiu netikėtai pašoko į orą ir labai stipriai nusileido ant žemės. Smūgio būta tokio stipraus, jog ekipažo šturmanas išskrido pro langą ir nuo sužalojimų mirė akimirksniu. Tuo tarpu likę ekipažo nariai liko gyvi, tačiau patyrė labai rimtus sužalojimus.
Po šio incidento „DAF“ nusprendė pasitraukti iš Dakaro ralio ir padaryti ilgą pertrauką.
