Straipsniai

Daugelio užmiršta „Group 5“ lenktyninių bolidų klasė

Daugelis automobilių sporto entuziastų sutiks, jog Pasaulio ralio čempionatas buvo beprotiškai įdomus, kuomet jame karaliavo „Group B“ reglamentą atitinkantys siaubūnai. Jie buvo pavojingi žiūrovams ir vairuotojams, tačiau milžiniškas pavojaus faktorius buvo tai, kas traukė viso pasaulio autosporto gerbėjus į skirtingus Pasaulio ralio čempionato etapus.

„Group B“ automobiliai buvo puiki demonstracija, kai lenktyninių bolidų reglamentą kuria ne saugaus rajono bendruomenės nariai, o inžinieriai. Visiškai nuo proto nušokę inžinieriai, kurie naudojosi visais įmanomais ištekliais, jog galėtų laimėti čempionatą.

Inžinerinė laisvė automanų pasauliui suteikė labai daug, tačiau su tam tikromis pasekmėmis, o tiksliau – žmonių mirtimis. Todėl nenuostabu, jog lenktynininkų ir žiūrovų žūtys buvo po kaklu kabantis peilis virš „Group B“ automobilių reglamento.

Jeigu pažvelgtume į „Group B“ dominavimo laikotarpį ir pažvelgtume į kitas autosporto šakas, jose pamatytume panašią laisvę, kurioje dominavo greitis, sveiku protu sunkiai suvokiami sprendimai ir įspūdingi automobiliai, kurie net ir dabar sugebėtų sulaukti žymiai daugiau dėmesio ir ovacijų.

Kol „Group B“ siautėjo ralyje, žiedines trasas okupavo dvi disciplinos: Formulė 1 ir „Group 5“ reglamentą atitinkantys bolidai. Kol Formulė 1 augo, tobulėjo ir prie televizijos ekranų pritraukdavo milijonus žiūrovų, „Group 5“ klasės atstovai labai greitai nukeliavo užmarštin.

Tarptautinė lyga

„Group 5“ – tarptautinės automobilių sporto federacijos sukurtas lenktyninių bolidų reglamentas, kuris buvo plačiai naudojamas nuo 1966 iki pat 1982 metų. Per šį pakankamai ilgą laiko tarpą „Group 5“ reglamentas keitėsi kelis kartus: 1970, 1972 ir 1976 metais.

Šviežiai iškeptas „Group 5“ tortas pirmą kartą buvo pristatytas 1966 metais. Tuomet tarptautinė automobilių sporto federacija bandė išlipti iš savotiškos duobės ir pritraukti daugiau gamintojų, kurie norėtų varžytis konkurencingoje lygoje.

Abarth 1000 TC

Norėtume priminti, jog 1966-aisiais metais Formulė 1 arba Pasaulio ralio čempionatas ne iš tolo nepriminė varžybų, kurias matome dabar. Pavyzdžiui Formulė 1, anuomet buvo ant labai rimtų, grandiozinių pasikeitimų slenksčio, kurie paskatino garsųjį čempionatą evoliucionuoti į vieną įspūdingiausių autosporto disciplinų pasaulyje. Tuo tarpu „WRC“ tuo metu net neegzistavo.

„Group 5“ turėjo tapti nauja autosporto lydere, kuria žavėtųsi gamintojai ir žiūrovai. Tik iš pradžių reikia atsakyti į vieną klausimą – „Kaip tai padaryti? Po velnių!“

Alfa Romeo 1600 GTA

Atsakymas labai paprastas – apibrėžti tik tam tikrus rėmus. Visa kita – gamintojų ir instruktorių laisvė. Tikrąją ta žodžio prasme. Automobilių gamintojams buvo suteikta praktiškai neribota laisvė kuriant ir modifikuojant varžyboms paruoštus bolidus.

Šviežiai sukurta automobilių lyga sulaukė nemažo susidomėjimo, nes staiga tarptautinėje arenoje atsirado varžybos, kuriose tarpusavyje kovodavo beprotiškai greiti bolidai.

Tramdomieji marškiniai

Pernelyg pasiutę bolidai buvo didžiausia ir maloniausia „Group B“ čempionato problema. Nors „Group 5“ bolidų kūrėjams taip pat buvo suteikta visiška laisvė, tačiau nelaimingų atsitikimų ir žūčių skaičius šiose pirmenybėse buvo minimalus. Dažniausiai tai būdavo smulkios avarijos, kuriose žmonės dažniausiai nenukentėdavo. Vis dėlto, tarptautinė automobilių sporto federacija norėdama išlaikyti aukštą progreso lygį, 1969 metais paskelbė atnaujintą „Group 5“ reglamentą, kuriame buvo paskelbtos naujos taisyklės.

Porsche 917K

Kiekviena komanda norinti dalyvauti 1970-ųjų sezone, į lenktynių trasą galės išvažiuoti tik tada, jeigu jis turės variklį, kurio tūris bus ne didesnis negu 5 litrai ir jeigu gamintojas pagamins 25 bolido vienetus. Pokyčiai nebuvo kardinalūs, bet sveikintini. Be to, į tą pačią žaidimų aikštelę buvo įleisti ir „Group 6“ reglamentą atitinkantys prototipai. Daugiau veiksmo, daugiau įspūdžių – puiku.

Įsibėgėjus 1970-ųjų sezonui, tarptautinė automobilių sporto federacija nusprendė panaikinti „Group 5“ reglamentą ir jį pakeisti visiškai nauju. Nors „Group 5“ reglamento galiojimas būtų pasibaigęs 1971 metų sezono pabaigoje, tačiau didieji žaidėjai šį sprendimą priėmė kaip didžiulį antausį. „Porsche“ ir „Ferrari“ iškart pradėjo darbuotis prie naujų bolidų, o iki tol naudotus „Porsche 917“ ar „Ferrari 512“ pardavė privačioms komandoms.

1969: The race-winning #6 Lola T70.

Tamsusis periodas

Drastiški reglamento pokyčiai sulaukė įvairių atsiliepimų. Vieniems nepatiko, jog „Group 5“ atitolsta nuo automobilių, kuriuos galbūt galėtume pamatyti bendro naudojimo keliuose, ir žengiame link prototipų.

Nuo 1972 iki 1975 metų galiojęs reglamentas skatino automobilių gamintojus varžybose dalyvauti su prototipais, inžinierių fantazijos vaisiais su keturiais ratais. Nors naujosios taisyklės turėjo skatinti tolimesnį technologinį progresą, tačiau dažni reglamento pakeitimai ir labai stipriai išaugę kaštai atsisuko prieš tarptautinę automobilių sporto federaciją.

Alfa Romeo 333

Atgimimas

Po tris metus trukusio tamsaus periodo, tarptautinė automobilių sporto federacija nusprendė sugrįžti prie „Group 5“ ištakų. 1975 metais „FIA“ pristatė visiškai naują reglamentą, kuris buvo pavadintas „Special Production Car“.

Naujame reglamente buvo rašoma, jog lenktynėse gali dalyvauti tik tie automobiliai, kurie buvo sukurti ant serijinėje gamyboje esančio modelio pagrindo.

Nissan Skyline DR30 RS Turbo

Reikalavimuose taip pat buvo dar viena griežta taisyklė – kapotas, stogas ir durys privalėjo būti nuo standartinių automobilių. Taip pat buvo ribojamas automobilių plotis, tačiau visi kiti parametrai priklausydavo nuo konkretaus inžinierių. Trumpai tariant – automobilių kūrėjams vėl buvo atrištos rankos ir suteikta visiška laisvė. Darykite ką norite su aerodinamikos elementais, naudokite itin lengvas medžiagas, montuokite milžiniškas turbinas – pirmyn!

Puikus to pavyzdys – „Zakspeed“ komandai priklausęs „Ford Capri“ arba bent jau kas iš jo liko. Ankstyvosios bolido versijos buvo komplektuojamos su 1,4 litro darbinio tūrio benzininiu motoru, kuriam kompaniją palaikė milžiniška „KKK“ turbina bei du tarpiniai suslėgto oro aušintuvai. Mažytis motoriukas anuomet sugebėdavo išspausti net 380 arklio galių, tačiau jis neprilygo vėliau pasirodžiusiam agregatui.

Capri Zakspeed

Tai buvo 1,7 litro darbinio tūrio variklis su dvejomis turbinomis, kuris išvystė net 600 arklio galių. Automobiliui, kuris sveria mažiau nei 800 kilogramų, 600 arklio galių jėgainė iš tikrųjų sugebėdavo suteikti sparnus.

„Special Production Car“ vardu pavadinta automobilių klasė buvo populiari ne tik Europoje, bet ir kituose pasaulio kampeliuose. Nuo 1976 iki 1982 metų pasaulis išvydo gausų būrį įspūdingų bolidų: „BMW 320 Turbo“, „Porsche 935“, „Lancia Beta Montecarlo“, „Toyota Celica Turbo“, „Nissan Bluebird SSS Turbo“, „Lotus Europa“, „Ferrari 512“ ir t.t.

Lancia Beta Montecarlo Turbo

Visame pasaulyje populiarumu nesiskundusi automobilių kategorija buvo uždrausta 1982 metais, kuomet buvo pristatytas „Group B“ reglamentas. Tuomet tarptautinė automobilių federacija „Group B“ reikalavimus norėjo pritaikyti žiedinėms lenktynėms skirtiems bolidams. Teoriškai, šis sprendimas turėjo atsipirkti su kaupu, tačiau sparčiai išpopuliarėjęs Pasaulio ralio čempionatas užgožė bet kokius bandymus dar labiau išgarsinti žiedinių lenktynių sportą.

GALERIJA

Back to top button