REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Giedrė Jasiulionytė
 
Gana galgi jau skaityti vien apie šauniuosius Lietuvos automanus? Manau, jog atėjo laikas Lietuvai susipažinti su daugiau neeilinių moterų, dar vadinamų automanėmis,  kurios savo vairuojamus automobilius modifikuoja, puoselėja, dalyvauja įvairiose varžybose, na, o prie puodelio kavos kalbasi ne apie batus, o apie ratus, ir vairuoja gatvėse dėmesį traukiančius, ,,liuksų” prašyte prašančius automobilius.  Viena iš jų vilnietė - Edita Mikantavičiūtė.
 
Edita, prisistatyk, prašau, automano skaitytojams. Amžius, svoris, vieniša ar užimta - ne,ne, juokaujame! Kaip įžengei į autosportą? Kaip pradėjai domėtis šiuo berniukišku užsiėmimu, o ne apsipirkinėjimais prekybos centruose? Koks buvo pirmasis Tavo automobilis?
 
Edita - Viskas prasidėjo nuo ,,nekalto” Playstation žaidimo. Likus maždaug metams iki ,,legalaus amžiaus” išsilaikyti teises, brolis supažindino su ,,Gran Turismo” - galimybė dalyvauti virtualiose auto lenktynėse, svajonių garažas su personalizuotomis modifikacijomis sužadino norą pažinti automobilius, jų inžinerinius sprendimus - taip pradėjau skirti pavienius auto modelius pagal jų išskirtines savybes, o ne vien pagal spalvą ar grožį. Perėjus žaidimą, atėjo laikas pritaikyti bent dalį virtualiai įgytų žinių praktikoje, tad užsirašiau į vairavimo mokyklą ir, praėjus vos kelioms dienoms po aštuonioliktojo gimtadienio, sėkmingai išsilaikiau teorijos bei praktikos vairavimo egzaminus (iš pirmo karto!).
- Neilgai trukus po to išsikėliau sau tikslą galutinai sulaužyti tą nelemtą stereotipą, kad moterys nemoka vairuoti, ir pradėjau siūlytis už savanorę vairuotoją visur - pavežėti tėvus iki darbo, draugus į vakarėlį ir iš jo… Žinoma, niekas neprieštaravo ir noriai patikėdavo man savo automobilius, sakydami: „Su tavim už vairo jaučiuosi saugiai!“
- Galiausiai užsivedžiau vairuotų automobilių sąrašą - ir kad nebūtų per mažai, pradėjau registruotis į įvairius autocentrų bandomuosius važiavimus, kur su didžiuliu entuziazmu (ir vadybininkų nuostaba bei pasitikėjimu) išbandžiau labiausiai patikusius modelius (dabar sąraše - per šimtą skirtingų naujų ir dėvėtų auto modelių…). Tiesa, po metų asmeninio vairavimo stažo sekė pirmojo nuosavo automobiliuko įsigijimas: nors bent pusę metų iki to, ,,Autogidas” ir ,,Autoplius” buvo mano lankomiausi puslapiai, kuriuose dairiausi visiškai kitokių variantų, netikėtai ir neplanuotai už santaupas įsigijau „Renault Clio 16V“ - smagiai pravažinėjau juo apie pusantrų metų. Bet, ne veltui visuomenėje vyrauja įvairiausi stereotipai apie prancūziškus automobilius. Turėjau be galo daug problemų su įvairiais elektronikos gedimais, tad atėjo laikas atsisveikinti. Tiesa, niekad nepamiršiu vieno autoserviso darbuotojo komentaro, kai atvežiau „kliuškę” pirmajai patikrai po įsigijimo - „o vaikyti…kai išmoksi ja važinėti, ant stulpų kabėsi…” (suprask - labai greitas automobilis). Visa laimė, kad jis teisus buvo tik iš dalies - „Clio“ išties buvo žvitri, bet rimtesnių įvykių su ja neturėjau.

Giedrė Jasiulionytė
 
Gana galgi jau skaityti vien apie šauniuosius Lietuvos automanus? Manau, jog atėjo laikas Lietuvai susipažinti su daugiau neeilinių moterų, dar vadinamų automanėmis,  kurios savo vairuojamus automobilius modifikuoja, puoselėja, dalyvauja įvairiose varžybose, na, o prie puodelio kavos kalbasi ne apie batus, o apie ratus, ir vairuoja gatvėse dėmesį traukiančius, ,,liuksų” prašyte prašančius automobilius.  Viena iš jų vilnietė - Edita Mikantavičiūtė.
 
Edita, prisistatyk, prašau, automano skaitytojams. Amžius, svoris, vieniša ar užimta - ne,ne, juokaujame! Kaip įžengei į autosportą? Kaip pradėjai domėtis šiuo berniukišku užsiėmimu, o ne apsipirkinėjimais prekybos centruose? Koks buvo pirmasis Tavo automobilis?
 
Edita - Viskas prasidėjo nuo ,,nekalto” Playstation žaidimo. Likus maždaug metams iki ,,legalaus amžiaus” išsilaikyti teises, brolis supažindino su ,,Gran Turismo” - galimybė dalyvauti virtualiose auto lenktynėse, svajonių garažas su personalizuotomis modifikacijomis sužadino norą pažinti automobilius, jų inžinerinius sprendimus - taip pradėjau skirti pavienius auto modelius pagal jų išskirtines savybes, o ne vien pagal spalvą ar grožį. Perėjus žaidimą, atėjo laikas pritaikyti bent dalį virtualiai įgytų žinių praktikoje, tad užsirašiau į vairavimo mokyklą ir, praėjus vos kelioms dienoms po aštuonioliktojo gimtadienio, sėkmingai išsilaikiau teorijos bei praktikos vairavimo egzaminus (iš pirmo karto!).
- Neilgai trukus po to išsikėliau sau tikslą galutinai sulaužyti tą nelemtą stereotipą, kad moterys nemoka vairuoti, ir pradėjau siūlytis už savanorę vairuotoją visur - pavežėti tėvus iki darbo, draugus į vakarėlį ir iš jo… Žinoma, niekas neprieštaravo ir noriai patikėdavo man savo automobilius, sakydami: „Su tavim už vairo jaučiuosi saugiai!“
- Galiausiai užsivedžiau vairuotų automobilių sąrašą - ir kad nebūtų per mažai, pradėjau registruotis į įvairius autocentrų bandomuosius važiavimus, kur su didžiuliu entuziazmu (ir vadybininkų nuostaba bei pasitikėjimu) išbandžiau labiausiai patikusius modelius (dabar sąraše - per šimtą skirtingų naujų ir dėvėtų auto modelių…). Tiesa, po metų asmeninio vairavimo stažo sekė pirmojo nuosavo automobiliuko įsigijimas: nors bent pusę metų iki to, ,,Autogidas” ir ,,Autoplius” buvo mano lankomiausi puslapiai, kuriuose dairiausi visiškai kitokių variantų, netikėtai ir neplanuotai už santaupas įsigijau „Renault Clio 16V“ - smagiai pravažinėjau juo apie pusantrų metų. Bet, ne veltui visuomenėje vyrauja įvairiausi stereotipai apie prancūziškus automobilius. Turėjau be galo daug problemų su įvairiais elektronikos gedimais, tad atėjo laikas atsisveikinti. Tiesa, niekad nepamiršiu vieno autoserviso darbuotojo komentaro, kai atvežiau „kliuškę” pirmajai patikrai po įsigijimo - „o vaikyti…kai išmoksi ja važinėti, ant stulpų kabėsi…” (suprask - labai greitas automobilis). Visa laimė, kad jis teisus buvo tik iš dalies - „Clio“ išties buvo žvitri, bet rimtesnių įvykių su ja neturėjau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Edita ir jos Honda (nuotr. DL Media)


 
Kodėl būtent „Honda Crx Del Sol“? Nusižiūrėjai nuo sesių Aušros ir Giedrės? (vėlgi juokaujame) Kas Tave žavi japoniškuose automobiliuose? Teiraujuosi, nes kyla sentimentai prisiminus savo pirmąjį automobilį.
Edita - Hehe, tai kad Sol’į aš įsigijau pirmesnė! Buvau gal dvejus-trejus metus pravažinėjus, kai automane straipsnį su dvynukių
,,Mickey Mouse” perskaičiau. Atsimenu, tada pamaniau - ,,Kas lipdukus ant kapoto klijuoja, o kas variklio skyrių modifikuoja…”.
- Taip jau susiklostė, kad pardavusi „Clio“, išvykau studijuoti ir dirbti į Olandiją - ten, po šiltos vasaros su dviračiais, atėjus rudeniui, atėjo ir suvokimas, kad toliau be automobilio jau neišsiversiu. Kadangi Olandijoje žiemos paprastai nebūna aršios (dažnas vairuotojas ten kiaurus metus pravažinėja vasarinėmis padangomis), pamaniau - o kodėl gi neįsigijus kabrioleto! Svarstomi buvo įvairūs variantai - „Mazda Mx-5“, „BMW Z3“, bet galiausiai, po įvairius forumus pasikapsčius ir draugų patarimų prisiklausius, „apsistojau” ties „Honda“ - dėl santykiniai nebrangios eksploatacijos, patikimų ir ekonomiškų variklių, - o ir savo auto paletėje jie turėjo žavingą Targa roadster’į, visų žinomą kaip „CRX Del Sol“.
- Tuo laikotarpiu gyvenau maždaug po 100-ą kilometrų nuo Vokietijos ir Belgijos sienų, tad nusimatė nemažai tolimų kelionių (o kur dar grįžinėjimai į gimtą kraštą Kalėdoms…) ir galimybė važinėti be stogo pasirodė itin patraukli. Priėmusi sprendimą ieškoti būtent Del Sol’io, savaitei parskridau į Lietuvą - čia apžiūrėjau kokius  4-5 skirtingus Sol’ius (vieno apžiūrėti grūdausi ir iki Marijampolės), bet galiausiai grįžau pas pirmojo apžiūrėto egzemplioriaus tuometinę savininkę Vilniuje - tai išties buvo „sėdi ir važiuoji” tipo automobilis! Pamenu, pardavėja, atiduodama raktelį su ašaromis akyse, prašė mylėti, saugoti ir…nemodifikuoti „Hondos“ (kadaise jos savininkas buvo LT Targa klubo prezidentas…). Sukirtom rankom ir savo eiga parsivariau automobilį iki Olandijos, kur važinėjau visą ten pragyventą laiką, t.y. trejus metus. Tiesa, iš jų vos metus ,,ištvėriau” nieko nepakeitusi…

REKLAMA

Edita ir jos Honda (nuotr. Fotobros.lt)


 
Kad jau prabilome apie tavo „Hondos“ išvaizdą, ir nutarėme, jog ji tikrai verta dėmesio, laukiame išsamaus automobilio aprašymo - kuo Tavo Del Sol’ is  skiriasi nuo standartinio modelio? Išvardink, prašau, mūsų skaitytojams atliktas modifikacijas - čia tikiuosi, jog vyrams žandikauliai nukars iki žemės. Iš kur semiesi įkvėpimo modifikacijoms?
Edita - Taigi, po metų su standartiniu „Sol'iu“, pajutau, kad ima trūkti galios, tad paeksperimentavau su šalto oro paėmimu - pakeitusi juo standartinį oro filtrą, važiavau garsiau ir - bent pati save taip bandžiau įtikinti - nežymiai greičiau. Iškart po to ėmiausi išvaizdos pakeitimų - kadangi, sakoma, pusę vaizdo duoda ,,teisingi” ratai, nupirkau „OZ Racing F1 Cup R16“ lietnykus su naujomis padangomis (žiede jie pasirodė per dideli ir mane kiek ,,pavedė”, bet apie tai - vėliau…).
- Toliau sekė ,,Mugen Type“ priekinė ,,lūpa”, gerokai ,,papiktinusi” automobilio priekinį bamperį bei vizualiai jį pažeminusi. Tada atėjo eilė interjero atnaujinimams - „Mugen“ sėdynių replikos, įsigytos iš vieno ,,olandžioko”, buvo klaidingas pirmas įspūdis - po mažiau nei mėnesio supratau, kad noriu mesti jas lauk - tokios nepatogios ir ,,griozdiškos” jos buvo..!
- Per skelbimus susiradau kitą ,,olandžioką”, kuris kaip tik pardavinėjo apynaujus „Sparco“ lopšius su „Sabelt“ diržais už gan priimtiną kainą - nepatingėjau 200 kilometrų ,,sukarti” dėl to gėrio. Standartinį vairą pakeitus sportiniu bei vietoje sudriskusių guminių kilimėlių įdėjus naujus veliūrinius (nepamirškime ir karboninio pavarų svirties bumbulo - viskas kelių papildomų gramų vardan, siekiant išlengvinti kėbulą…), puoliau fotografuoti saloną tuo metu Autoledi organizuotam ,,Gražiausio moteriško automobilio interjero” konkursui - ir laimėjau ,,sportiškiausioje” kategorijoje! Neapsiėjau be pavydžių komentarų po nuotrauka (o kaip gi be jų) - iš serijos ,,ką čia bandai vaizduot, kur su tokia važinėji” ir pan., bet, kaip sakoma, “oh well” - kiekvienam savo!..
- Tolimesnės modifikacijos - įsigyti australų drifterių itin mėgiami reguliuojamo aukščio ir minkštumo „Racing Logic“ amortizatoriai, į pakabą sudėtos poliuretano gumos, pakeisti stabdžių diskai (raižyti Brembo) bei stabdžių kaladėlės (Ferodo Premium), na ir galiausiai - porai mėnesių „Honda Tuning“ vyrukams patikėtas variklio kapitalinis remontas + turbo (T3) setup’as (su custom-made tiesioginiu išmetimu, didesniu radiatoriumi ir visais kitais džiaugsmais).
- ,,Sraigės” dėka, variklis dabar prie 0.55 bar generuoja 203 AG (/240 Nm), o sveria vos toną. Jap…pirmas klausimas, kurį man užduodavo žmonės, sužinoję, kad vairuoju ,,turbo Sol’į”, būdavo - koks tavo maksimalus greitis? Visiems atsakau tą patį - mano spidometras tokių skaičių nerodo…
- Jau grįžus į Lietuvą, laukė kėbulo darbai bei perdažymas į vieną mėgiamiausių ,,JDM” spalvų - ,,Root beer brown”. Niekam labai nesigyriau, bet esu tikra, kad maniškė buvo pirmoji „Honda“ Lietuvoje, perdažyta šia spalva. Galiausiai kreipiausi į garsųjį „DCW Classic“ dirbtuvių įkūrėją - Doggy, kurio dirbtuvėse įsigijau verstos odos „Nardi“ vairą, o ratlankiai buvo  pakeisti į „Ronal Turbo“ - pas Aziggi, iš „Fresh Wheels“ dirbtuvių, prieš vasaros sezoną jie buvo kruopščiai nulakuoti ir įvairiausiuose renginiuose traukė ne vieno entuziasto akį.
- Tiesa, turbiną irgi neseniai teko restauruoti, taigi galios šiai dienai praradau labai nežymiai, o vizualiniai pakeitimai bei stovėjimas ant kelio džiugina širdį iki šiol. Atliktoms modifikacijoms  įkvėpimo duoda vizitai parodose, lenktynėse užmatyti bolidai, kažkiek - forumai... Bet modifikacijos ir jų seka kažkaip savaime, dėliojasi į stalčiukus vienas po kito. Kažką pakeiti, supranti, kad dar ir tas nebūtų pro šalį... taip ir vystėsi projektas.

REKLAMA
REKLAMA

Nuotrauka (13)


Kokia kol kas didžiausia Tavo automobilio  investicija? Bei kokia vizija ateityje tobulinant šį 1994m. automobilį?
Edita - Turėjau dvi itin dideles investicijas, dėl kurių nė kiek nesigailiu - tai turbinos sumontavimas, variklio galios kėlimas bei kėbulo darbai. Pavasarį, tikriausiai, Sol'į teks patikėti kėbulo specialistams, nes kaip žinote, „Hondos“ turi vieną silpnąją vietą - rūdis.
- Kalbant apie kitas galimas modifikacijas, verta paminėti, kad savo ,,to-do” sąraše anksčiau turėjau ,,engine swap’ą” (į B ar net K seriją), bet po kelių metų, praleistų su turbininiu motoru, supratau, kad atmosferinis variklis man tiek džiaugsmo neteikia, o ir gatvėje nepavyktų taip saldžiai ,,malkų pakraut” kai kuriems išsišokėliams. Visgi, tikrai norėčiau restauruoti amortizatorius (lietuviškų kelių jie visiškai nemyli), laipsniu-kitu pagilinti galinių ratų išvirtimą, galbūt susidėti kitus ,,lopšius”, BŪTINAI įsigyti naują stogo ir durų gumų komplektą; dar dairausi į „Mugen“ stiliaus galinį spoilerį (retenybė…) bei permatomą stogą (tokių išvis vienetai). Ach taip - man verkiant reikia naujų vairavimo pirštinių!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Edita ir jos Honda (nuotr. Justas Lengvinas)


 
Tu ir autosportas. Supažindink mus, koks ryšys Jus sieja. Kaip žinia, Tave domina lėtuminiai, greituminiai slalomai, kartingai, Simuliatorių akademija … Kaip pasiryžai savo išdailintą automobilį naudoti nelabai pagal paskirtį - lakstyti įvairiose slalomo trasose?    
Edita - Kad ir kaip bebūtų keista, visas šis mano automobilinis projektas prasidėjo be didesnių ambicijų į autosportą - tiesiog norėjau papimpinto  Sol’io, kurį vairuojanti mergina visiems būtų didelis, bet malonus netikėtumas. Ir vieną dieną, pakeliui į keltą Kylyje (grįžimui į Lietuvą), maždaug 240 kilometrų nuo savo olandiškųjų namų, akis užkliuvo už kelio ženklo, rodančio kryptį į… Niurburgringą. Aš, be abejonės, pasekiau ženklu. Pats keliukas, vedantis į žiedą, man pasirodė kaip mini ,,apšilimas” prieš žiedą - važiuoji vos 70km/val. greičiu, bet netrūko staigių posūkių - o iš žiedo ant tralų grįžtantys naujutėliai „Porsche 911 GT3“ ar „BMW M1“ su koviniais randais. Šie vaizdai vertė sunerimti - ,,Ir kur aš čia važiuoju…”. Tąkart tik viltingai apžiūrėjau žiedu lekiančius automobilius, nes reikėjo skubėti į keltą. Visgi, po poros mėnesių, susiplanavau savaitgalio kelionę ,turistiniam pravažiavimui „žaliajame pragare”, ir, turiu pasakyti, tai buvo turbūt geriausia mano gyvenimo diena!
- Jau grįžus į Lietuvą, teko praleisti dieną Kačerginėje (laisvi važiavimai), kur sopėjo širdį dėl draskomų padangų, bet įspūdžiai buvo puikūs ir savo asmeninį laiką per pusdienį sutrumpinau maždaug dvidešimčia sekundžių. Ten pat suvokiau, kad susikonstravau automobilį, kuris nepalyginamai geriau važiuoja ir ,,limpa” ant kelio, lyginant su standartiniu - ir kurio gi išnaudoju vos 40% potencialo..?! Todėl nutariau, kad automobilis jau yra, belieka pačiai vairuotojai pasigerinti įgūdžius - o kas geriau leidžia tai padaryti, jei ne slalomas?
- Taigi, mano patirtis autosporte turėjo gan atvirkštinę seką - Niurburgringas (viena kiečiausių trasų pasaulyje), Nemuno žiedas (bene populiariausia žiedinė trasa Lietuvoje), lėtuminio/greituminio slalomo varžybos bei treniruotės „Subaru klubo moterų“, ,,Įvežk sekundę”, ,,Jurbarko autoklubo”, ,,Vilniaus Slalomo akademijos” ir t.t.), galiausiai - Slalomo Akademija (,,Spindinti Raudona” moterų čempionatas). Tikrai yra ką veikti!

REKLAMA

Edita ir jos Honda (nuotr. Marben.lt) (2)


Na, ir pabaigai pasidalint savo akimirkomis iš renginių, įvertinimais bei emocijomis. Edita, ką Tau reiškia vairuoti įdomų bei gražų automobilį, dalyvauti varžybose, būti apsuptai benzingalvių ir uždirbtus pinigus leisti startiniams mokesčiams, bei automobilio apdailos detalėms, o ne kaip daugumai merginų prekybos centruose?
Edita -  Vairavimas yra mano didžiausias malonumas, o automobiliai bei jų sportas - mano hobis ir aistra. Visiems iš pat pradžių sakiau ir sakysiu, kad su savo „Del Sol“ visam gyvenimui apsiženijau ir niekam jo neparduosiu - tiesiog per daug širdies ir investicijų į jį įdėta, kad ramiai į kažką kitą jį vairuojantį žiūrėčiau. Ir išbandžiusi per šimtą skirtingų modelių, galiu drąsiai teigti, kad net ,,Subaru WRX STI“ ar ,,Lancer Evo X“ nesuteikė man tokios vaikiškai nuoširdžios laimės ir pasididžiavimo, kaip mano sena gera „Honda“.
- Automobiliai, vis dar, nėra tipinis moteriškas pomėgis, bet džiaugiuosi per įvairius renginius atradusi daug naujų malonių ir naudingų pažinčių - mano žinios ir kontaktai įgalina draugus ir pažįstamus dažną kartą kreiptis į mane patarimo ne tik renkantis naują automobilį, bet ir konsultuojantis dėl gedimų.
- O visoms vairuojančioms merginoms norėčiau palinkėti ir toliau puoselėti kultūrą kelyje bei trasoje - už vairo visi esame lygūs, todėl nebijokime laužyti stereotipų!

GALERIJA


Nuotraukos iš asmeninio archyvo. Taip pat dėkojame kitų nuotraukų autoriams - „Marben.lt“, „Fotobros.lt“, „DL Media“, Justui Lengvinui ir kitiems!

REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų