REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Shooting brake“ kėbulo tipas yra puikiai pažįstamas visiems automobilių mylėtojams. Trumpai tariant – tai ypatingas sportiško kupė ir patogaus universalo mišrūnas, sujungiantis geriausias abiejų šių automobilių savybes į vieną nestandartinį, tačiau labai patrauklų formatą.
Pats kėbulo tipo pavadinimas „shooting brake“ istoriškai stipriai siejasi su medžiokle – taip XIX a. Britanijoje buvo vadinamos transporto priemonės, skirtos medžiotojams ir visai jų amunicijai, įskaitant ir medžioklinius šunis, vežioti. Ilgainiui šiuo terminu buvo pradėti vadinti talpūs universalai, o šiandien „shooting brake“ visiems labiausiai asocijuojasi su dvidure, keistų proporcijų universalą primenančia automobilio versija.
Kaip netrūko ir pačio termino reikšmių, per visą automobilių istoriją užgimė daugybė „shooting brake“ tipo automobilių. „Volvo 1800ES“ ir „480“ modeliai, „Honda Accord Aerodeck“, „Aston Martin V8 Sportsman Shooting Brake“, galų gale net ir „Ferrari“ ženklelį dėvintis „GTC 4Lusso“. Visgi, vienu įdomiausių modelių iš plačios šio tipo automobilių gamos galima drąsiai vadinti „Fiat 130 Maremma“, niekada į serijinę gamybą neišleistą, tačiau patį „Fiat“ koncerno prezidentą Gianni Agnelli sužavėjusį vienetinį modelį.
Pasakojimą apie išskirtinį automobilį derėtų pradėti nuo išskirtinės asmenybės, Gianni Agnelli, tapusio pirmuoju „Maremma“ savininku. Už „Fiat“ kompanijos vairo stojęs vos 45-erių, įmonės įkūrėjo mylimiausias anūkas Gianni buvo tikras pleibojus, mėgavęsis nesibaigiančiais šeimos turtais, puikavęsis moteris kerinčia išvaizda ir charizma bei dažnai tapdavęs bulvaro skilties herojumi dėl pomėgio viešumoje rodytis vis su kita į parankę įsikibusia jauna žvaigždute.
Nenuostabu, kad nei pinigų, nei noro džiaugtis gyvenimu nestokojančiam „Fiat“ vadovui itin imponavo išskirtiniai automobiliai. Jo kolekcijoje atsidūrė tokie modeliai kaip „Ferrari Superamerica“ ir keistuolis, trivietis „Ferrari 365P“ su vairu prietaisų skydelio centre. Be abejo, charizmatiškų automobilių entuziasto dėmesį patraukė ir netradiciškai atrodantis „Fiat 130 Maremma“.

„Shooting brake“ kėbulo tipas yra puikiai pažįstamas visiems automobilių mylėtojams. Trumpai tariant – tai ypatingas sportiško kupė ir patogaus universalo mišrūnas, sujungiantis geriausias abiejų šių automobilių savybes į vieną nestandartinį, tačiau labai patrauklų formatą.
Pats kėbulo tipo pavadinimas „shooting brake“ istoriškai stipriai siejasi su medžiokle – taip XIX a. Britanijoje buvo vadinamos transporto priemonės, skirtos medžiotojams ir visai jų amunicijai, įskaitant ir medžioklinius šunis, vežioti. Ilgainiui šiuo terminu buvo pradėti vadinti talpūs universalai, o šiandien „shooting brake“ visiems labiausiai asocijuojasi su dvidure, keistų proporcijų universalą primenančia automobilio versija.
Kaip netrūko ir pačio termino reikšmių, per visą automobilių istoriją užgimė daugybė „shooting brake“ tipo automobilių. „Volvo 1800ES“ ir „480“ modeliai, „Honda Accord Aerodeck“, „Aston Martin V8 Sportsman Shooting Brake“, galų gale net ir „Ferrari“ ženklelį dėvintis „GTC 4Lusso“. Visgi, vienu įdomiausių modelių iš plačios šio tipo automobilių gamos galima drąsiai vadinti „Fiat 130 Maremma“, niekada į serijinę gamybą neišleistą, tačiau patį „Fiat“ koncerno prezidentą Gianni Agnelli sužavėjusį vienetinį modelį.
Pasakojimą apie išskirtinį automobilį derėtų pradėti nuo išskirtinės asmenybės, Gianni Agnelli, tapusio pirmuoju „Maremma“ savininku. Už „Fiat“ kompanijos vairo stojęs vos 45-erių, įmonės įkūrėjo mylimiausias anūkas Gianni buvo tikras pleibojus, mėgavęsis nesibaigiančiais šeimos turtais, puikavęsis moteris kerinčia išvaizda ir charizma bei dažnai tapdavęs bulvaro skilties herojumi dėl pomėgio viešumoje rodytis vis su kita į parankę įsikibusia jauna žvaigždute.
Nenuostabu, kad nei pinigų, nei noro džiaugtis gyvenimu nestokojančiam „Fiat“ vadovui itin imponavo išskirtiniai automobiliai. Jo kolekcijoje atsidūrė tokie modeliai kaip „Ferrari Superamerica“ ir keistuolis, trivietis „Ferrari 365P“ su vairu prietaisų skydelio centre. Be abejo, charizmatiškų automobilių entuziasto dėmesį patraukė ir netradiciškai atrodantis „Fiat 130 Maremma“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Fiat 130 Maremma


Šio modelio idėja užgimė ne kieno kito, o žymiojo automobilių dizainerio Sergio Pininfarina vaizduotėje – ankstyvaisiais 70-aisiais jis buvo itin susitelkęs į „shooting brake“ koncepciją, siekdamas į pasaulį paleisti prabangaus universalo su sportiško kupė prieskoniais versiją. 1971-aisiais Paryžiaus automobilių parodoje debiutavo „Peugeot 504 Riviera“, pusiau kupė, pusiau universalo mišrūnas, kurio dizaino sprendimai prancūzų gamintojui buvo pasiūlyti S. Pininfarinos. Šis modelis sulaukė gan nemažo susidomėjimo, tačiau taip ir nepasiekė serijinės gamybos, tad dizaineris nusprendė savo idėjas pasiūlyti italų koncernui.
1974-aisiais Pininfarina „Fiat“ vadovybei pateikė dvi jo vaizduotėje užgimusias „Fiat 130“ versijas – sedano „Opera“ ir, žinoma, „Fiat 130 Maremma“. Tiesa, neatmetama galimybė, kad artimas dizainerio draugas Gianni Agnelli ir pats pasiūlė sukurti 130-tuko „shooting brake“ versiją – tuo metu „Fiat 130“ sedano pardavimai tikrai neblizgėjo, net ir 1971-aisiais pristačius kupė versiją su V6 3,2 litro darbinio tūrio varikliu ir atnaujintu interjeru, tad reikėjo kažko labai ypatingo, galinčio kilstelėti potencialių pirkėjų susidomėjimą. Kažko prabangaus ir kartu turinčio sportiškumo gyslelę – pavyzdžiui, „Maremmos“, pavadintos Toskanos regiono, garsaus alyvmedžių giraitėmis, vynuogynais ir populiaraus tarp medžiotojų (suprantate, kur lenkiame), vardu.
„Maremma“ debiutavo 1974-ųjų Ženevos automobilių parodoje, pasirodė ant itališko žurnalo „Quattroruote“ (liet. keturi ratai) viršelio, pozuojanti „Côte d’Azur“ paplūdimyje, o Pininfarina parengtame pranešime spaudai buvo teigiama, jog „Fiat 130 Maremma“ pakeis nusistovėjusį tradicinio universalo įvaizdį. Pranešime buvo pabrėžiamas ypatingas matomumas keleiviams, kurį užtikrino didžiuliai langai, pasakojama apie bandymus vėjo tunelyje, po kurių virš bagažinės dangčio atsirado nedidelis spoileris, suteikiantis stabilumo ir neleidžiantis išsipurvinti galiniam stiklui. Galiausiai, „Maremma“ išsiskyrė unikaliu kėbulo tipu, nors ir turėjo serijinės gamybos žibintus bei bamberius, kaip ir „130 Coupe“ versija bei pastarajam modeliui identišką konstrukciją iki pat viduriniojo statramsčio. Trumpai tariant, skamba kaip idėjų ir detalių kratinys, tačiau realybėje „Maremma“ buvo puikios išvaizdos automobilis – net ir dabar tai vienas gražiausių „shooting brake“ tipo modelių.
Šis automobilis neabejotinai galėjo tapti puikiu „Fiat 130“ serijos papildymu ir paspartinti labai vangius pardavimus. Galėjo, tačiau netapo – išties, „Maremma“ Gianni sužavėjo, tačiau skirtingai nei tikėjosi Sergio Pininfarina, serijinės gamybos nepasiekė, mat „Fiat“ vadovybė jau buvo nusprendusi, jog bandyti gaivinti lūkesčių nepateisinusią 130-ąją seriją būtų beprasmiška. Sunku pasakyti, ar „Maremma“ išvis buvo rimtai svarstoma kaip serijinės gamybos modelis, kita vertus, „Maremma“ tapo mėgstamu Agnelli žaisliuku. Kas gi šiame automobilyje taip sužavėjo „Fiat“ vadovą, kad, net ir atmetęs projekto gamybą, jis nusprendė pasilikti vieną jo egzempliorių?
Iš tiesų, nežinia. Visų pirma, „Maremma“ buvo varoma tuo pačiu V6 3,2 l darbinio tūrio varikliu kaip ir „Fiat 130 Coupe“ versija, pasiekiančiu 167 AG galią ir 249 Nm sukimo momentą –70-aisiais tokie rodikliai buvo pakankamai solidūs, tačiau gerokai atsiliekantys nuo Agnelli pamėgtų „Ferrari“. „Maremma“ taip pat turėjo 3 pavarų „Borg Warner“ automatinę transmisiją, teoriškai visiškai nederančią prie agresyvaus ir greito Agnelli vairavimo stiliaus. Gali būti, kad „Fiat“ kompanijos prezidentą patraukė tiesiog neeilinės formos ir išvaizda bei subtiliai prabangus interjeras – nors vidaus apdailos detalės panėšėjo į „130 Coupe“ interjerą, „Maremma“ pasižymėjo išskirtiniu sėdynių stiliumi, kuriame derėjo smėlio spalvos „Alcantara“ oda ir languotos mėlynos medžiagos intarpai bei šviesia medžiaga apmuštu krovinių skyriumi.
Kokios bebūtų priežastys, 1975 metų balandžio 11 dieną specialiai Gianni Agnelli sukurta „Maremma“ buvo užregistruota jo vardu, o „Fiat“ vadovas automobiliu važinėjosi trejus metus. 1978-ųjų rugsėjį „Maremma“ atiteko dabartiniam jos savininkui ir net 35-eriems metams dingo iš akiračio iki 2013 metų „Auto dell‘Avvocato“ parodos Turine.
Gianni Agnelii vairuotas „Fiat 130 Maremma“ automobilis nebuvo vienintelė šio modelio kopija – 130-ukų savininkus vienijantis klubas Italijoje tvirtina, kad pasaulį išvydo net 3 „Maremma“ egzemplioriai. Dvi iš jų yra identifikuotos – pirmąją išvysti galima „Pininfarina“ muziejuje, antrasis automobilis priklauso Lancia klubo prezidentui, tad beliko surasti tik paskutinę, trečiąją „Maremma“.

GALERIJA


REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų