Nesuklysime pasakę, jog šiuo metu gyvename galvodami apie pokyčius, kurie palies mus visus.
Kol automobilių pramonė ruošiasi pristatyti daugiau elektra varomų transporto priemonių, vis daugiau vairuotojų pradeda svarstyti kokio tipo automobilį jie turėtų pasirinkti vėliau.
Ar tai turi būti pilnavertis elektromobilis? O galbūt reikėtų neatsisakyti vidaus degimo variklį? Šį kartą į šiuos klausimus ir pabandysime atsakyti.
Elektromobilis – madingas pasirinkimas?
Elektromobiliai – labai dažnas diskusijų objektas, dėl kurio vairuotojai pasidalina į dvi stovyklas. Vieni stengiasi įrodyti elektromobilių pranašumus, kiti gina vidaus degimo variklį, bet dabar emocijas nustumkime į šoną ir į tai pažvelkime realistiškiau.
Šiuo metu naujų ir naudotų automobilių rinkoje galima surasti ne vieną, bet kelis skirtingus modelius, kurie turėtų patenkinti paprastų mirtingų poreikius. „Renault Zoe“, „Volkswagen e-Golf“, „Tesla Model S“ ir dar daugelis kitų, kurie su pilnai įkrautomis baterijomis gali nuvažiuoti nuo 100 iki 400 kilometrų distanciją. Šaunu.
Išsikrovus baterijomis, surandate nemokamą (kol kas) įkrovimo stotelę ir džiaugiatės važiuodami praktiškai ant oro. Ahh, kaip nesavanaudiška.
Vis dėlto, jeigu turite nuosavą namą ir jame galite įsirengti nuosavą įkrovimo stotelę, tuomet be didelių rūpesčių kiekvieną dieną savo elektromobilį galėsite įkrauti kaip kokį nors išmanųjį telefoną.
Akivaizdu, jog elektromobiliai yra naudingi tiems, kas per dieną nuvažiuoja ne daugiau nei 100 kilometrų ir visuomet zuja mieste. Tuomet – tai bene idealus pasirinkimas.
Privalumai
- Tylus veikimas
- Minimalios išlaidos eksploatacijai
- Įvairios dotacijos, kurios anksčiau ar vėliau pradings
Trūkumai
- Įsigijimo kaina ir brangūs baterijų moduliai
- Ilgas baterijų įkrovimo laikas
- Išliekamoji vertė
„Mild-Hybrid“ – lengvasis hibridas
Pastaruoju metu tai – sparčiausiai populiarėjantis hibridinių automobilių tipas. „Mild hybrid“ technologijos yra ir prabangūs modeliai kaip „Audi A8“, ir sportiniai „Mercedes-AMG GT 53“, ir krosoveriai „KIA Sportage“, ir miesto mažyliai „Suzuki Swift 4×4“.
Šie automobiliai turi papildomą starterį-generatorių, kuris tiekia elektros energiją, kai pagrindinis vidaus degimo (benzininis arba dyzelinis) variklis yra išjungtas, kartu padeda greitai jį užvesti sustojus prie sankryžos. Elektrinis generatorius nesuteikia galimybės įsibėgėti važiuojant tik elektra, tačiau sumažina degalų sąnaudas bei anglies dvideginio emisiją. Papildoma elektros baterija įkraunama automobiliui lėtėjant ar jį stabdant – tuo metu panaudojama energija, kuri šiaip būtų iššvaistyta.
Šios technologijos pranašumą galėjome pajusti bandydami naujos kartos „Mazda 3“ arba „Audi A6“, kurie skirtingų važiavimo sąlygų metu sugebėdavo 100 kilometrų suvartoti 5 – 7 litrus degalų, o tai – įspūdingas pasiekimas.
Privalumai
- Sugeba padidinti vidaus degimo variklio efektyvumą
- Prisideda prie geresnės dinamikos
- Juntama pagalba taupant kurą
Trūkumai
- CO2 emisijos išlieka beveik identiškos
- Papildomi agregatai sufleruoja, jog ateityje eksploatacijai reikės išleisti daugiau
- Neleidžia važiuoti naudojant tik elektros energiją
Hibridas – optimaliausias pasirinkimas?
Hibridinė pavara – visų problemų sprendimo būdas? Iš dalies ir bent jau dabar. Daugelis automobilių pramonės ekspertų tikina, jog hibridinė pavara bus naudinga mums visiems bei automobilių pramonei, kuri dar tik ruošiasi visuotinei transformacijai. Perėjimui link elektromobilių.
Ir iš tiesų, hibridinę pavarą turintis automobilis gali būti kaip puiki alternatyva dyzelinu varomoms mašinoms, bet tik tais atvejais, jeigu tai yra hečbekas, sedanas ar universalas klasės automobilis, o ne dvi tonas sveriantis SUV.
„Toyota“ ir „Lexus“ šioje srityje turi daugiausiai patirties, todėl nenuostabu, jog hibridinė pavara šios markės mašinose veikia sklandžiausiai. Ypač, jeigu tai yra „Toyota Prius“, „Toyota RAV4“ ar „Toyota Camry“ automobiliai, kurie dėl šauniai veikiančios hibridinės pavaros džiugina itin mažomis kuro sąnaudomis. Tiek mieste, tiek užmiestyje.
Vis dėlto, verta paminėti, jog hibridinę pavarą turinčios mašinos bus naudingos tik tiems, kurie dirba mieste, o gyvena užmiestyje. Nuolatos ilgus atstumus įveikiantys vairuotojai, vis dar, turės rinktis aukštus efektyvumo rodiklius demonstruojantį dyzelį.
Privalumai
- Laiko išbandyta technologija
- Mieste arba mažu greičiu galima važiuoti naudojant tik elektros energiją
- Turint nesunkią dešinę koją – taupus
Trūkumai
- Kuro sąnaudos važiuojant didesniu greičiu
- Dėl automobilyje sumontuotų baterijų nukenčia bagažinės talpa
- Papildomos išlaidos svarbių komponentų priežiūrai
Pakraunamas hibridas – dar neatrastas gėris
Tai yra dažnai naudojama ir kai kuriais atvejais labai praktiška modifikacija. „Plug-in“ hibridiniai automobiliai vien elektra įprastai gali nuvažiuoti apie 50 kilometrų, o išsikrovus baterijai toliau važiuoti naudodami vidaus degimo variklį. Atrodo labai praktiška ir patogu – juk daugelio žmonių darbo dienos rida neviršija pusšimčio kilometrų, o ilgesnėms kelionėms naudojamas benzininis ar dyzelinis agregatas.
Tačiau įkraunami hibridai kainuoja gerokai daugiau nei tik tradicinį variklį turintys automobiliai – neretai tas kainų skirtumas yra 30–50 proc., tad tokios technologijos finansine prasme nėra naudingos.
Be to, „plug-in“ hibridus reikia įkrauti – per kelias valandas tai galima padaryti iš bet kuriuose namuose esančio paprasto elektros lizdo. Neįkrautas „plug-in“ modelis veiks tik kaip paprastas hibridinis automobilis – važiuoti tik elektra pavyks, tačiau labai neilgai.
Privalumai
- Galimybė mieste važiuoti naudojant tik elektros energiją
- Užtruksite, kol išnaudosite vieną degalų baką
- Nereikia jaudintis, jog išsikrovus baterijoms turėsite sustoti
Trūkumai
- Įsigijo kainą
- Pernelyg maža tokio tipo automobilių pasiūla
- Eksploatacijos kaštai
Vandenilis – potencialo turinti technologija
Daugelis automobilių pramonės ekspertų mano, jog vandenilis – ateities technologija, kuri ilgainiui pakeis vidaus degimo variklius bei šiuo metu naudojamus elektromobilius. O ir atrodo, jog priežasčių taip manyti yra ne viena ir ne dvi.
Vandenilis yra vienas iš labiausiai paplitusių cheminių elementų. Būtent dėl šios priežasties vis daugiau žmonių nori jį paversti naudingu. Didžiausia bėda yra ta, jog norint jį naudoti, iš pradžių reikia jį pagaminti. Įprastai vandenilis išgaunamas cheminiu būdu iš iškastinio kuro arba iš gamtinių dujų. Vandenilį taip pat galima išgauti iš vandens biologinių procesų, tačiau dabar šie metodai laikomi pernelyg brangiais ir neekonomiškais.
Nepaisant to, anksčiau ar vėliau, vandenilio gavyba pasieks kritinį tašką, kuris leis jį išgauti neteršiant gamtos arba gamtai darant minimalią žalą, o tada mūsų visų laukia spartus vandeniliu varomų automobilių progresas.
Šiuo metu Vokietijoje galima surasti 50 vandenilio degalinių. Ilgalaikėje perspektyvoje degalinių tinklą planuojama praplėsti iki 90, tačiau kaip ir visos naujos technologijos, taip ir ši dar yra labai ankstyvoje stadijoje.
Kaip ir minėjome anksčiau, vandeniliu varomi automobiliai turi šviesią ateitį, bet visiems vairuotojams dar reikia palaukti, kol pasieksime visiems priimtiną tašką.
Privalumai
- Galimybė nuvažiuoti ilgus atstumus
- Greitas ir neskausmingas degalų bako papildymas
- Automobilio „wheel-to-wheel“ emisijos – nulinės
Trūkumai
- Kvescionuotas vandeniliu varomų automobilių jėgainių efektyvumas
- Vandenilio gamyba – nėra pigi ir teršianti aplinką
- Vandeniliu varomi automobiliai – brangūs
