Ką bendro turi du „Mercedes-Benz“ automobiliai, kuriuos skiria keli dešimtmečiai?

Socialinė klasė – komunizmą primenantis žodžių darinys, kurį galima naudoti įvairiausiomis progomis. Politikai šią sąvoką naudoja norėdami apibrėžti tam tikrą visuomenės sluoksnį, o mes šią sąvoką galime naudoti norėdami tam tikrą automobilį pastatyti į jam skirtą vietą.

Visuomenės, automobilių ar bet kurių kitų produktų,  segmentacija nėra tai, kas sugebėtų praplėsti kiekvieno individo suvokimo ribas, bet tai labai gerai leidžia suprasti kam konkrečiai yra skirtas milijonus eurų investicijų pareikalavęs automobilis.

„Mercedes Benz“ daugelį metų buvo puikus viduriniosios klasės atspindys ir veidas. Taip, šios bendrovės modelių gamoje galima surasti ratuočių, kurie gali būti įkainoti šešiaženkle suma. Vis dėlto, šviežią duonos kepalą, aromatingesnį vyno butelį ir gardžių užkandžių ant stalo „atneša“ tokie modeliai kaip E klasė.

Tautvydo dvare stovintys Mercedes-Benz

Vokietijos „Daimler“ koncernui priklausantis gamintojas viduriniosios klasės įgeidžius tenkina ne vieną dešimtmetį. Vien E klasės vardu pavadinti modeliai serijinėje gamyboje skaičiuoja daugiau nei du dešimtmečius, o jeigu pasiknaisiotume po dulkėmis aplipusius istorijos vadovėlius, anksčiau minėtą skaičių galėtume padidinti kelis kartus.

Kaip vieną rimčiausių kandidatų tapti modernios E klasės protėviu galime laikyti „Mercedes Benz W143“ arba tiesiog – „Type 230“.  Vos keletą metų gamintą modelį mes atradome automobilių kolekcionieriaus ir restauravimo dirbtuvių savininko  Šarūno Žitkevičiaus dirbtuvėse.

Tautvydo dvare stovintys Mercedes-Benz

Žinoma, nuvykus į „Mercedes Benz“ muziejų surastume gerokai senesnių analogų, bet Lietuvoje, šiuo metu, vargu ar surastume egzempliorių, kuris galėtų pademonstruoti kaip stipriai pasikeitė tam tikrai socialinei klasei skirtas ratuotis.

Lietuvoje – ilgą laiką

Istoriniai automobiliai į mūsų šalį atvyksta ir išvyksta. Tuo tarpu Kaune gyvenančiam automobilių kolekcionieriui priklausantis „Type 230“ mūsų šalį pažįsta gerokai ilgiau negu kontrabandininkų mėgstami „Passat“.

„Mano žiniomis, šis automobilis Lietuvos keliais dardėjo pakankamai ilgai. Iki šios dienos pavyko sužinoti, jog mūsų šalyje jis atsidūrė dar gerokai prieš atgaunant nepriklausomybę – įvairiuose šaltiniuose kalbama apie aštuntąjį dešimtmetį. Vis dėlto, dokumentų trūkumas neleidžia sužinoti visos tikslios „Type 230“ istorijos“, – pasakojimą pradeda Šarūnas.

Tautvydo dvare stovintys Mercedes-Benz

„Jeigu ne dėkingas atsitiktinumas, šiandien šis automobilis stovėtų kažkur Dievo užmirštoje pašiūrėje, o jo kėbulą greičiausiai būtų visiškai suvalgiusios rūdys. Kaip šiandien atsimenu dieną, kai pirmą kartą jį pamačiau. Tuomet norėjosi pasakyti, jog jis buvo išniekintas“, – žiūrėdamas į elegantiškąjį „Mercedes Benz“ priduria automobilių kolekcionierius. – Parsigabenęs automobilį į savo dirbtuves, turbūt savaitę trypčiojau aplinkui galvodamas, nuo ko reikės pradėti darbus… Ratuotį visų pirma reikėjo išrinkti, atstatyti viską į savo vietas, supirkti trūkstamas originalias automobilio detales – tai, beje, smagiausia proceso dalis, tenka pavažinėti po visą Europą“, – šypsosi pašnekovas.

„Žinoma, tai nėra vieno žmogaus darbas. Šio ir kitų automobilių restauracija yra komandinis darbas be kurio šis procesas tęstųsi kelis kartus ilgiau“, – priduria Šarūnas.

Tautvydo dvare stovintys Mercedes-Benz

Šnekučiuojantis apie anglies juodumo vokišką sedaną, Šarūnas taip pat priduria, jog pagrindinis šio projekto tikslas nebuvo paversti ratuočio iki veidrodinio spindesio iščiustytu modeliuku, prestižiniuose konkursuose susižeriančio visus įmanomus prizus.

„Autentiškumas – pati svarbiausia kiekvieno istorinio automobilio savybė. Būtent dėl šios priežasties nusprendžiau jį palikti autentišką – su visais ilgo gyvenimo paliktais randais. Priverčiantį susidaryti įspūdį, jog jis sugebėjo pasinaudoti laiko mašina ir į 2019-uosius persikelti iš 1940-ųjų“, – priduria Šarūnas.

Tautvydo dvare stovintys Mercedes-Benz

Dvi priešingybės… ar tikrai?

Kadangi racionalumas ir sveikas protas mums nėra labai gerai pažįstamos sąvokos, saulėtą pavasario dieną išvykome į mažą nuotykį, kurio metu norėjome išjudinti šiek tiek sustingusius „Type 230“ kaulus, o šiam senjorui į kompaniją pakvietėme „W213“ vardu pavadintą jaunuolį. Jeigu kada nors norėjote pamatyti milžinišką kontrastą – „W213“ ir „Type 230“ tandemas tikrai priverčia stabtelėti akimirkai.

Stabtelėti ir įdėmiau pasižiūrėti į beveik aštuonių dešimtmečių skiriamus automobilius, iliustruojančius sunkiai suvokiamą technologinę pažangą. Aptakios „W213“ formos slepia itin išmanius inžinerinius sprendimus ir du milžiniškus skaitmeninius ekranus, kurie retkarčiais priverčia akis klaidžioti kaip Raudonkepuraitę po tamsų mišką. Galbūt todėl moderniame merse surasime ir ne vieną pagalbinę sistemą, kuri išgelbėtų gyvybę multimedijos džiunglėse žioplinėjančiam vairuotojui.

Tautvydo dvare stovintys Mercedes-Benz

Įkeliame koją į šiek tiek kvapo pritrūkusį senjorą ir tą pačią akimirką apima keistas jausmas. Pirmą minutę ieškai už ko „užsikabinti“, surasti, kam galėtum skirti papildomą dėmesį, bet netrukus supranti, jog prie daugybės pašalinių dirgiklių įpratusios smegenys bando persikrauti. Juk įkritus į minkštas „Type 230“ sėdynes gali koncentruotis tik į du dalykus – vairavimą ir tai, kas dedasi už lango.

Žinoma, išlepintiems pusiau savavaldžių vairavimo sistemų ir švytinčių ekranų, dabar sunku net įsivaizduoti, kad anuomet „Type 230“ irgi galėjo taikytis į viduriniosios klasės komforto etalono vardą, bet tuomet vairuotojus stebino visiškai kiti inžineriniai sprendimai, o ne didesnės raiškos ekranai ar galimybė pasirinkti iš 12 skirtingų spalvų, norint apšviesti interjerą. Efektyviau veikianti variklis, subalansuota važiuoklė ir gebėjimas sugerti bet kokį kelio nelygumą buvo „Type 230“ stiprybės, ir panašu, jog prieš 80 metų automobilių kūryboje naudoti tikslai išliko iki šių dienų.

Tautvydo dvare stovintys Mercedes-Benz

Šio nuotykio kaltininkai turi ir dar vieną bendrą bruožą – vairavimo malonumą. Tam pritaria ir Šarūnas Žitkevičius, kuris įtemptoje dienotvarkėje sugebėjo surasti laisvą akimirką, jog galėtų į dienos šviesą ištraukti istorinį „Mercedes Benz“. Tiesa, anot automobilių kolekcionieriaus, euforija už vairo pasireiškia labai skirtingais būdais.

„Vairuoti Mersedesą – visada yra didžiulis malonumas. Nesvarbu, ar jis būtų pagamintas ketvirtame ar šeštame dešimtmečiuose, ką jau kalbėti apie moderniuosius modelius“, – sako Šarūnas. – Ir vis tik istorinio Mersedeso vairavimas suteikia visiškai kitokias emocijas. Komfortas, dinamika ar kiti atributai tampa nesvarbūs, nes didžiausią malonumą teikia praeivių emocijos, besišypsantys veidai, kurie yra puikiausias tavo įdėto triūso atspindys“, – atskleidžia Šarūnas.

Automobilių specifikacijos:

„Mercedes Benz E200 4Matic“

  • Variklis – 2 litrų, 4 cilindrų benzininis,184 AG x 300 Nm
  • 0 – 100 km/val. per 7,9 sekundės
  • Transmisija – 9 laipsnių, automatinė
  • Maks. Greitis – 233 km/val.
  • Kaina – 42 300 eurų

„Mercedes Benz W143 Type 230“

  • Variklis – 2,2 litro, 6 cilindrų benzininis, 55 AG x 136 Nm
  • Maksimalus greitis – 116 km/val.
  • Transmisija – 3 laipsnių, mechaninė
  • Kaina dabar – nuo ~ 100 000 eurų

GALERIJA (ARNOLDAS IVANAUSKAS)

Panašūs įrašai

Back to top button