REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS



Po trijų užkeiktų sezonų „McLaren“ komandai, škotas Davidas Coulthardas, pagaliau iškovojo pergalę Australijoje, kurioje prasidėjo 1997 metų „Formulės 1“ sezonas.
D.Coulthardas ir jo komandos draugas Mika Hakkinenas galėjo iškovoti ir daugiau pergalių, tačiau britų komanda vis dar atsilikinėjo ir liko „Ferrari“ bei „Williams“ komandų šešėlyje. 1998 metais, komandos vadovas, Ronas Dennisas, išsitraukė dar vieną kozirį. Ambicingas britas persiviliojo iš „Williams“ komandos talentingąjį inžinierių Adrianą Newey (dabartinis „Red Bull Racing“ ekipos technikos direktorius, kuris sukūrė tris metus iš eilės pergalingus bolidus, su kuriais Sebastianas Vettelis ir jo komanda tapo čempionais lenktynininkų ir konstruktorių įskaitoje).
A.Newey atsikraustymas į „McLaren“ komandą buvo ypač tinkamu laiku. 1998 metams gana ženkliai keitėsi taisyklės ir komandos bolidus privalėjo projektuoti vos ne nuo pačių pagrindų. Dėl nuolat augančio greičio posūkiuose, taisyklių pakeitimai palietė padangas, maksimalus plotis buvo sumažintas iki 1800 mm, 200 mm mažiau negu ankstesniais metais, taip pat padangose atsirado grioveliai. Priekinės padangos turėjo tris griovelius, galinės keturis. Šie grioveliai sumažino sukibimą posūkiuose, kuriuose ankščiau dėka „slick“ tipo padangų, bolidai skriedavo ypač dideliu greičiu. A.Newey prisijungė prie Neilo Oatley vadovaujamos inžinierių komandos ir praleido 12 000 valandų kurdami naująjį bolidą.


Aerodinamikos efektyvumas, tai A.Newey sritis, kurioje specialistas jaučiasi kaip žuvis vandeny. Jis akivaizdžiai pakeitė automobilio išvaizdą palyginus su 1997 metų komandos bolidu. Akivaizdžiausias pakeitimas buvo „MP-13“ bolido priekinėje pakaboje, kuri buvo pagrįsta stūmimo principu. Šis pakeitimas leido sumažinti monokoką. A.Newey dirbo su visu bolidu, jo magiški inžineriniai sugebėjimai pavertė automobilį pačiu kompaktiškiausiu rikiuotėje. Atsiradus padangos su grioveliais, „McLaren“ komanda pakeitė ilgametį padangų tiekėjo partnerį iš „Goodyear“ į „Bridgestone“.
Komandos variklių tiekėja „Mercedes“ taip pat negailėjo pinigų ir suteikė „McLaren“ komandai trejos kartos „FO 110“ variklį. Palyginus su „E“ versija, kuri pasirodė 1997 metais, naujausia „G“ specifikacija buvo 20kg lengvesnė, motoras tesvėrė vos 107kg. Kaip ir ankščiau, „V10“ variklis motoras gyrėsi keturiais vožtuvais vienam cilindrui. Variklis išvystydavo 760 arklio galių motorui sukantis 16 000 apsisukimų per minutę. Ši galia buvo perduodama galiniams ratams dėka šešių pavarų greičių dėžės.


Sunkaus darbo pastangos atsipirko iš karto. „McLaren“ pilotai Mika Hakkinenas ir Davidas Coulthardas laimėjo lenktynes iškovodami pergalingą dublį. Komandos lenktynininkai aplenkė visus savo varžovus ratu. „Ferrari“ nieko nelaukdami užprotestavo naujovišką, simetrišką stabdžių sistemą. Nors žiemos metu, kai „McLaren“ kurdama šią naujovę konsultavosi su teisėjais ir gavę žalią šviesą jos įdiegimui, tie patys teisėjai po „Ferrari“ protesto ją uždraudė ir komanda buvo priversta sekančiose lenktynėse važiuoti be jos. „McLaren“ nesivėlė į ginčus ir sistema buvo pašalinta. Britų komanda prarado šiek tiek pranašumo, tačiau tai nesutrukdė antrame etape iškovoti antros pergalės iš eilės.
„Ferrari“ davė atkirtį trečiame etape, jame triumfavo ekipos lyderis Michaelis Schumacheris. Viso sezono dėmesys buvo nukreiptas į M.Schumacherio ir M.Hakkineno kovą dėl čempiono titulo. Po keturių pergalių per pirmąsias šešias varžybas, M.Hakkinenas susidūrė su vargu, suomis laimėjo vos du etapus iš kitų aštuonių. Tai suteikė M.Schumacheriui progą sumažinti atsilikimą turnyrinėje lentelėje. Suomis davė atkirtį prieš paskutiniame etape Suzukoje, o paskutiniame etape M.Hakkinenas suvažiavo ko gero geriausias savo varžybas. Dėka šių varžybų komanda triumfavo abiejuose įskaitose: lenktynininkų ir konstruktorių.


Per žiemą „MP4-13“ evoliucionavo į „MP4-14“ bolidą, kurį ir vėl vairavo puikus M.Hakkineno ir D.Coulthardo duetas. Ši kombinacija ir vėl triumfavo lenktynininkų ir konstruktorių įskaitoje. „McLaren“ triumfavo devyniose lenktynėse iš šešiolikos. „MP4-13“ buvo ypač sėkmingas pamatas. 1999 metais, komandos pilotas bandytojas Nickas Heidlfedas iškovojo dar vieną talismaną bolido kolekcijai. Vokietis pasiekė rekordą „Goodwood“ festivalyje kalnų kopimo varžybose. Vokiečio užfiksuotas 41,6 sekundžių rezultatas nepamušamas ir šiomis dienomis.
Keturios iš septynių „MP4-13“ važiuoklių buvo panaudotos 1998 metų sezone. Šis ypač sėkmingas bolidas leido M.Hakkinenui užsitikrinti čempiono titulą dar Japonijos GP etapo metu. Kiek ankščiau, šis bolidas buvo atrestauruotas ir tinkamas važiavimui. 2012 „Goodwood“ festivalyje, A.Newey buvo pravežtas rekordo savininko Nicko Heidfeldo.



Po trijų užkeiktų sezonų „McLaren“ komandai, škotas Davidas Coulthardas, pagaliau iškovojo pergalę Australijoje, kurioje prasidėjo 1997 metų „Formulės 1“ sezonas.
D.Coulthardas ir jo komandos draugas Mika Hakkinenas galėjo iškovoti ir daugiau pergalių, tačiau britų komanda vis dar atsilikinėjo ir liko „Ferrari“ bei „Williams“ komandų šešėlyje. 1998 metais, komandos vadovas, Ronas Dennisas, išsitraukė dar vieną kozirį. Ambicingas britas persiviliojo iš „Williams“ komandos talentingąjį inžinierių Adrianą Newey (dabartinis „Red Bull Racing“ ekipos technikos direktorius, kuris sukūrė tris metus iš eilės pergalingus bolidus, su kuriais Sebastianas Vettelis ir jo komanda tapo čempionais lenktynininkų ir konstruktorių įskaitoje).
A.Newey atsikraustymas į „McLaren“ komandą buvo ypač tinkamu laiku. 1998 metams gana ženkliai keitėsi taisyklės ir komandos bolidus privalėjo projektuoti vos ne nuo pačių pagrindų. Dėl nuolat augančio greičio posūkiuose, taisyklių pakeitimai palietė padangas, maksimalus plotis buvo sumažintas iki 1800 mm, 200 mm mažiau negu ankstesniais metais, taip pat padangose atsirado grioveliai. Priekinės padangos turėjo tris griovelius, galinės keturis. Šie grioveliai sumažino sukibimą posūkiuose, kuriuose ankščiau dėka „slick“ tipo padangų, bolidai skriedavo ypač dideliu greičiu. A.Newey prisijungė prie Neilo Oatley vadovaujamos inžinierių komandos ir praleido 12 000 valandų kurdami naująjį bolidą.


Aerodinamikos efektyvumas, tai A.Newey sritis, kurioje specialistas jaučiasi kaip žuvis vandeny. Jis akivaizdžiai pakeitė automobilio išvaizdą palyginus su 1997 metų komandos bolidu. Akivaizdžiausias pakeitimas buvo „MP-13“ bolido priekinėje pakaboje, kuri buvo pagrįsta stūmimo principu. Šis pakeitimas leido sumažinti monokoką. A.Newey dirbo su visu bolidu, jo magiški inžineriniai sugebėjimai pavertė automobilį pačiu kompaktiškiausiu rikiuotėje. Atsiradus padangos su grioveliais, „McLaren“ komanda pakeitė ilgametį padangų tiekėjo partnerį iš „Goodyear“ į „Bridgestone“.
Komandos variklių tiekėja „Mercedes“ taip pat negailėjo pinigų ir suteikė „McLaren“ komandai trejos kartos „FO 110“ variklį. Palyginus su „E“ versija, kuri pasirodė 1997 metais, naujausia „G“ specifikacija buvo 20kg lengvesnė, motoras tesvėrė vos 107kg. Kaip ir ankščiau, „V10“ variklis motoras gyrėsi keturiais vožtuvais vienam cilindrui. Variklis išvystydavo 760 arklio galių motorui sukantis 16 000 apsisukimų per minutę. Ši galia buvo perduodama galiniams ratams dėka šešių pavarų greičių dėžės.


Sunkaus darbo pastangos atsipirko iš karto. „McLaren“ pilotai Mika Hakkinenas ir Davidas Coulthardas laimėjo lenktynes iškovodami pergalingą dublį. Komandos lenktynininkai aplenkė visus savo varžovus ratu. „Ferrari“ nieko nelaukdami užprotestavo naujovišką, simetrišką stabdžių sistemą. Nors žiemos metu, kai „McLaren“ kurdama šią naujovę konsultavosi su teisėjais ir gavę žalią šviesą jos įdiegimui, tie patys teisėjai po „Ferrari“ protesto ją uždraudė ir komanda buvo priversta sekančiose lenktynėse važiuoti be jos. „McLaren“ nesivėlė į ginčus ir sistema buvo pašalinta. Britų komanda prarado šiek tiek pranašumo, tačiau tai nesutrukdė antrame etape iškovoti antros pergalės iš eilės.
„Ferrari“ davė atkirtį trečiame etape, jame triumfavo ekipos lyderis Michaelis Schumacheris. Viso sezono dėmesys buvo nukreiptas į M.Schumacherio ir M.Hakkineno kovą dėl čempiono titulo. Po keturių pergalių per pirmąsias šešias varžybas, M.Hakkinenas susidūrė su vargu, suomis laimėjo vos du etapus iš kitų aštuonių. Tai suteikė M.Schumacheriui progą sumažinti atsilikimą turnyrinėje lentelėje. Suomis davė atkirtį prieš paskutiniame etape Suzukoje, o paskutiniame etape M.Hakkinenas suvažiavo ko gero geriausias savo varžybas. Dėka šių varžybų komanda triumfavo abiejuose įskaitose: lenktynininkų ir konstruktorių.


Per žiemą „MP4-13“ evoliucionavo į „MP4-14“ bolidą, kurį ir vėl vairavo puikus M.Hakkineno ir D.Coulthardo duetas. Ši kombinacija ir vėl triumfavo lenktynininkų ir konstruktorių įskaitoje. „McLaren“ triumfavo devyniose lenktynėse iš šešiolikos. „MP4-13“ buvo ypač sėkmingas pamatas. 1999 metais, komandos pilotas bandytojas Nickas Heidlfedas iškovojo dar vieną talismaną bolido kolekcijai. Vokietis pasiekė rekordą „Goodwood“ festivalyje kalnų kopimo varžybose. Vokiečio užfiksuotas 41,6 sekundžių rezultatas nepamušamas ir šiomis dienomis.
Keturios iš septynių „MP4-13“ važiuoklių buvo panaudotos 1998 metų sezone. Šis ypač sėkmingas bolidas leido M.Hakkinenui užsitikrinti čempiono titulą dar Japonijos GP etapo metu. Kiek ankščiau, šis bolidas buvo atrestauruotas ir tinkamas važiavimui. 2012 „Goodwood“ festivalyje, A.Newey buvo pravežtas rekordo savininko Nicko Heidfeldo.

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų