REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekviena pasaulio šalis turi bent keletą sričių, kuri kone idealiai apibūdina pačią šalį. Įprastai, Lietuva yra siejama su krepšiniu, viena seniausių kalbų pasaulyje, akis džiuginančiais kraštovaizdžiais, skaniu alumi ir gražiomis merginomis. Žinoma, šios sąsajos yra stereotipinės, nes Lietuvoje tikrai netrūksta talentingų sportininkų, mokslininkų, inžinierių, savo srities specialistų, kurie prie mūsų šalies vardo garsinimo prisideda ne ką mažiau negu krepšinio rinktinė. Vis dėlto, aš manau, jog atradau dar vieną sritį, kuri Lietuvoje bujoja kaip piktžolės močiutės darže. Tai – istoriniai automobiliai. Iškart leiskite paaiškinti.
Lietuvoje turime pakankamai didžiulį benzingalvių kiekį, kurie vienu ar kitokiu būdu išreiškia savo silpnybę automobiliams. Kai kurie su jais lenktyniauja, kiti – tobulina ir modifikuoja, o treti – juos restauruoja. Ir tai yra gerai. Labai gerai. Didžiausia problema galimybė gauti istorinio automobilio statusą.
Supraskite mane teisingai. Tikrai neturiu nieko prieš šią idėją. Kiekvienam vertingam automobiliui privaloma suteikti tam tikras lengvatas, kurios, iš dalies, paskatintų įdomių, retų, istoriškai svarbių automobilių puoselėjimą ar netgi klestėjimą. Tuo tarpu mūsų, 65 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto, kieme užgimusi tvarka kelia pernelyg daug abejonių. Kokių? Apie tai truputėlį vėliau, nes iš pradžių noriu jus supažindinti su keliomis sąvokomis, kurios yra paimtos iš istorinių transporto priemonių statuso tvarkos aprašo patvirtinimo


  • Istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

  • Originali transporto priemonė – transporto priemonė, kurios visos sudedamosios dalys ir techniniai mazgai, kurie nuo transporto priemonės pagaminimo iki dabar (per visą jos eksploatavimo laikotarpį), niekada nebuvo keisti kitais. Originali transporto priemonė ir jos sudedamosios dalys, ir techniniai mazgai gali būti nežymiai padėvėti.

  • Restauruota transporto priemonė – žinomo / aiškaus gamintojo visiškai ar iš dalies išardyta, atnaujinta ir vėl surinkta transporto priemonė. Nedideli nukrypimai nuo gamintojo specifikacijos galimi tik tuo atveju, kai nėra identiškų transporto priemonės sudedamųjų dalių ar techninių mazgų. Restauruotos transporto priemonės sudedamosios dalys ar techniniai mazgai turi būti naudojami visur, kur įmanoma, bet gali būti keičiami kitomis (kitais) pagal tą pačią specifikaciją. Vidaus ir išorės apdaila turi būti tokia, kokia buvo ir transporto priemonės pagaminimo laikotarpiu.

  • Unikali transporto priemonė – transporto priemonė, kuri priklausė ar yra siejama su žymiausiomis Lietuvos ar užsienio šalių visuomenės, kultūros, meno, sporto ir kitomis iškiliomis asmenybėmis ar garsiais įvykiais ir kuri buvo pagaminta prieš 30 ar daugiau metų, ir kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų.


Kaip matote patys, istorinės transporto priemonių apibūdinimai suformuluoti konkrečiai ir netgi – teisingai, tad kur slypi problema? Problema slypi kažkur paraštėse, nes šiai dienai Lietuvoje turime 2368(!) transporto priemonės, kurios gavo istorinės transporto priemonės statusą.
Tai bent! Kažkas neįtikėtino! Tokioje mažoje šalyje turime tiek daug istorinės technikos? Jeigu mėgstate „valgyti“ statistiką, tuomet itin gausus istorinių transporto priemonių kiekis gali atrodyti įspūdingai, tačiau net ir didžiausias optimistas turėtų suprasti, jog kažkas čia negerai. Lyg ir kažkur kažkas svyla, bet apsidairius nieko nematote. Tai čia tas pats.
Žengus pirmą žingsnį ir atidžiau pastudijavus istorinės technikos statusą gavusių automobilių sąrašą norisi susiimti už galvos ištarti – What the actual fuck?
Man asmeniškai, labiausiai užkliuvo itin didžiulis rusiškos technikos kiekis. Iš 2368 statusą turinčių automobilių, net 192 yra „VAZ“, 224 dėvi „GAZ“ logotipą, 91 – „ZAZ, 60 – „Moskvič“. Nesu nusiteikęs prieš rusišką techniką, bet leiskite paklausti. Kokią istorinę vertę jie turi? Ypač, 1981 metų gamybos „Moskvič 412“ arba 1984 metų „VAZ 21013“?
Kaip masinės gamybos modeliai, kurių buvo pagaminta tūkstančiai vienetų gali lygiuotis su istoriškai svarbiais, retais, reikšmingais modeliais, taip pat turinčius istorinio automobilio statusą? Ar Rusijoje pagamintas, technologiškai atsilikęs automobilis gali būti laikomas istoriškai svarbiu? Kaip kad, pavyzdžiui, „Citroen Traction Avant“, „Plymouth Baracuda“ ar netgi „Renault 11 Turbo“?
Jeigu manote,  jog Lietuvoje naudojama praktika ir kaimynėje šalyse – klystate.  Latvijoje ar Estijoje, kur taip pat galima gauti istorinės transporto priemonės statusą, potencialiems kandidatams keliami gerokai griežtesni ir rimtesni reikalavimai.
Paimkime Estijos pavyzdį. Istorinės transporto priemonės statusą galima gauti tik tada, jeigu vertinamas automobilis turi istorinę vertę ir buvo pagamintas ne anksčiau nei prieš 35 metus. Potencialių kandidatą vertina ne draugelis iš tam tikros asociacijos, o du savo srities specialistai, kurių profesionalumą turi patvirtinti penki klasikinių automobilių klubų nariai ir Estijos kelių administracija. Kokia situacija pas mus? Automobilio vertintojas gali būti bet kas. Viskas priklauso tik nuo automobilius vertinančios asociacijos sąžiningumo.
O kokie reikalavimai keliami transporto priemonės? Pavyzdžiui, 1929 metais pagaminto „DKW“ motociklo autentiškumo procentas turi būti ne mažesnis negu 70%.
Autentiškumo procentas priklauso nuo automobilio pagaminimo metų: iki 1930 metų – 70 procentų, nuo 1930 iki 1945 – 75 procentai,  nuo 1946 iki 1960 – 85 procentai, nuo 1961 iki 1970 – 90 procentų ir nuo 1970 iki 35 metų sukakties – 95 procentai. Ar jau jaučiate skirtumą tarp lietuviško ir estiško varianto? Kur Lietuvoje automobilį gali vertinti absoliučiai jokios nuovokos neturintys vertintojai, priklausantys tam tikrai asociacijai ir kur Estijoje šį statusą gali suteikti tik akredituoti savo srities specialistai? Ar, pavyzdžiui, visą gyvenimą tik rusišką techniką skersai išilgai perrinkęs specialistas gali tinkamai įvertinti 1935 metų „Cadillac“ autentiškumą? Ir atvirkščiai.
Jeigu Estijos pavyzdžio jums neužtenka, tiesiog pažvelkime per tvorą – Latviją.
Pagal Latvijoje galiojančius nuostatus, į istorinės transporto priemonės statusą gali pretenduoti automobiliai, kurie nėra naujesni negu 30 metų ir jie privalo turėti ISTORINĘ vertę.
Taip pat verta paminėti keletą specifinių reikalavimų, kurie galioja automobiliams pagamintiems iki 1944 metų ir po 1944 metų. Jie yra pakankamai skirtingi, tačiau automobilį vertinantys specialistai nori užtikrinti, jog istorinės transporto priemonės statusą gausiantis modelis būtų kuo autentiškesnis ir originalesnis. Bet koks ryškesnis nuklydimas nuo gamintojo specifikacijos yra draudžiamas.
Be to, automobilio vertinime dalyvauja ne mažiau kaip TRIJŲ specialistų komisija, kurią privalo sudaryti techninės apžiūros, savo srities specialistai, turintys užtektinai žinių apie vertinamą automobilį, o ne pusbrolis, dėdė ar tą akimirką namie buvęs sūnus, kuris vertinamą automobilį galbūt mato pirmą kartą savo gyvenime, bet ką jau čia.
Tad kaip matote patys, mūsų kaimynai mano, jog istorinės transporto priemonės statusą turėtų gauti istoriškai svarbūs automobiliai, o ne antros kartos „Volkswagen Golf“, senelio padovanota „Audi 100“ ar iš tvarto paimtas „GAZ“ sunkvežimis, kuris prieš keturiasdešimt metų vežiojo kiaules. Ir nepriimkite to asmeniškai. Aš puikiai suprantu, jog kiekvienas automobilis yra svarbus dėl asmeninių priežasčių, prisiminimų, kuriuos jis kelia, o istorinės technikos statusas leidžia palengvinti ne pirmos jaunystės automobilio eksploataciją, tačiau nevertėtų to maišyti su istorine verte, kuri labai dažnai matuojama ne tik pinigais.
Ir pabaigai. Į šią situaciją reikėtų pažvelgti ir iš optimistinės pusės. Lietuvoje turime tikrai nemažai įspūdingos technikos, kurių savininkams reikėtų padėkoti už norą išsaugoti didžiulę išliekamąją vertę turinčius ratuočius.
Norintiems atidžiau pastudijuoti:


  • Automobiliams keliami reikalavimai


  • Pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąrašas

Kiekviena pasaulio šalis turi bent keletą sričių, kuri kone idealiai apibūdina pačią šalį. Įprastai, Lietuva yra siejama su krepšiniu, viena seniausių kalbų pasaulyje, akis džiuginančiais kraštovaizdžiais, skaniu alumi ir gražiomis merginomis. Žinoma, šios sąsajos yra stereotipinės, nes Lietuvoje tikrai netrūksta talentingų sportininkų, mokslininkų, inžinierių, savo srities specialistų, kurie prie mūsų šalies vardo garsinimo prisideda ne ką mažiau negu krepšinio rinktinė. Vis dėlto, aš manau, jog atradau dar vieną sritį, kuri Lietuvoje bujoja kaip piktžolės močiutės darže. Tai – istoriniai automobiliai. Iškart leiskite paaiškinti.
Lietuvoje turime pakankamai didžiulį benzingalvių kiekį, kurie vienu ar kitokiu būdu išreiškia savo silpnybę automobiliams. Kai kurie su jais lenktyniauja, kiti – tobulina ir modifikuoja, o treti – juos restauruoja. Ir tai yra gerai. Labai gerai. Didžiausia problema galimybė gauti istorinio automobilio statusą.
Supraskite mane teisingai. Tikrai neturiu nieko prieš šią idėją. Kiekvienam vertingam automobiliui privaloma suteikti tam tikras lengvatas, kurios, iš dalies, paskatintų įdomių, retų, istoriškai svarbių automobilių puoselėjimą ar netgi klestėjimą. Tuo tarpu mūsų, 65 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto, kieme užgimusi tvarka kelia pernelyg daug abejonių. Kokių? Apie tai truputėlį vėliau, nes iš pradžių noriu jus supažindinti su keliomis sąvokomis, kurios yra paimtos iš istorinių transporto priemonių statuso tvarkos aprašo patvirtinimo


  • Istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

  • Originali transporto priemonė – transporto priemonė, kurios visos sudedamosios dalys ir techniniai mazgai, kurie nuo transporto priemonės pagaminimo iki dabar (per visą jos eksploatavimo laikotarpį), niekada nebuvo keisti kitais. Originali transporto priemonė ir jos sudedamosios dalys, ir techniniai mazgai gali būti nežymiai padėvėti.

  • Restauruota transporto priemonė – žinomo / aiškaus gamintojo visiškai ar iš dalies išardyta, atnaujinta ir vėl surinkta transporto priemonė. Nedideli nukrypimai nuo gamintojo specifikacijos galimi tik tuo atveju, kai nėra identiškų transporto priemonės sudedamųjų dalių ar techninių mazgų. Restauruotos transporto priemonės sudedamosios dalys ar techniniai mazgai turi būti naudojami visur, kur įmanoma, bet gali būti keičiami kitomis (kitais) pagal tą pačią specifikaciją. Vidaus ir išorės apdaila turi būti tokia, kokia buvo ir transporto priemonės pagaminimo laikotarpiu.

  • Unikali transporto priemonė – transporto priemonė, kuri priklausė ar yra siejama su žymiausiomis Lietuvos ar užsienio šalių visuomenės, kultūros, meno, sporto ir kitomis iškiliomis asmenybėmis ar garsiais įvykiais ir kuri buvo pagaminta prieš 30 ar daugiau metų, ir kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų.


Kaip matote patys, istorinės transporto priemonių apibūdinimai suformuluoti konkrečiai ir netgi – teisingai, tad kur slypi problema? Problema slypi kažkur paraštėse, nes šiai dienai Lietuvoje turime 2368(!) transporto priemonės, kurios gavo istorinės transporto priemonės statusą.
Tai bent! Kažkas neįtikėtino! Tokioje mažoje šalyje turime tiek daug istorinės technikos? Jeigu mėgstate „valgyti“ statistiką, tuomet itin gausus istorinių transporto priemonių kiekis gali atrodyti įspūdingai, tačiau net ir didžiausias optimistas turėtų suprasti, jog kažkas čia negerai. Lyg ir kažkur kažkas svyla, bet apsidairius nieko nematote. Tai čia tas pats.
Žengus pirmą žingsnį ir atidžiau pastudijavus istorinės technikos statusą gavusių automobilių sąrašą norisi susiimti už galvos ištarti – What the actual fuck?
Man asmeniškai, labiausiai užkliuvo itin didžiulis rusiškos technikos kiekis. Iš 2368 statusą turinčių automobilių, net 192 yra „VAZ“, 224 dėvi „GAZ“ logotipą, 91 – „ZAZ, 60 – „Moskvič“. Nesu nusiteikęs prieš rusišką techniką, bet leiskite paklausti. Kokią istorinę vertę jie turi? Ypač, 1981 metų gamybos „Moskvič 412“ arba 1984 metų „VAZ 21013“?
Kaip masinės gamybos modeliai, kurių buvo pagaminta tūkstančiai vienetų gali lygiuotis su istoriškai svarbiais, retais, reikšmingais modeliais, taip pat turinčius istorinio automobilio statusą? Ar Rusijoje pagamintas, technologiškai atsilikęs automobilis gali būti laikomas istoriškai svarbiu? Kaip kad, pavyzdžiui, „Citroen Traction Avant“, „Plymouth Baracuda“ ar netgi „Renault 11 Turbo“?
Jeigu manote,  jog Lietuvoje naudojama praktika ir kaimynėje šalyse – klystate.  Latvijoje ar Estijoje, kur taip pat galima gauti istorinės transporto priemonės statusą, potencialiems kandidatams keliami gerokai griežtesni ir rimtesni reikalavimai.
Paimkime Estijos pavyzdį. Istorinės transporto priemonės statusą galima gauti tik tada, jeigu vertinamas automobilis turi istorinę vertę ir buvo pagamintas ne anksčiau nei prieš 35 metus. Potencialių kandidatą vertina ne draugelis iš tam tikros asociacijos, o du savo srities specialistai, kurių profesionalumą turi patvirtinti penki klasikinių automobilių klubų nariai ir Estijos kelių administracija. Kokia situacija pas mus? Automobilio vertintojas gali būti bet kas. Viskas priklauso tik nuo automobilius vertinančios asociacijos sąžiningumo.
O kokie reikalavimai keliami transporto priemonės? Pavyzdžiui, 1929 metais pagaminto „DKW“ motociklo autentiškumo procentas turi būti ne mažesnis negu 70%.
Autentiškumo procentas priklauso nuo automobilio pagaminimo metų: iki 1930 metų – 70 procentų, nuo 1930 iki 1945 – 75 procentai,  nuo 1946 iki 1960 – 85 procentai, nuo 1961 iki 1970 – 90 procentų ir nuo 1970 iki 35 metų sukakties – 95 procentai. Ar jau jaučiate skirtumą tarp lietuviško ir estiško varianto? Kur Lietuvoje automobilį gali vertinti absoliučiai jokios nuovokos neturintys vertintojai, priklausantys tam tikrai asociacijai ir kur Estijoje šį statusą gali suteikti tik akredituoti savo srities specialistai? Ar, pavyzdžiui, visą gyvenimą tik rusišką techniką skersai išilgai perrinkęs specialistas gali tinkamai įvertinti 1935 metų „Cadillac“ autentiškumą? Ir atvirkščiai.
Jeigu Estijos pavyzdžio jums neužtenka, tiesiog pažvelkime per tvorą – Latviją.
Pagal Latvijoje galiojančius nuostatus, į istorinės transporto priemonės statusą gali pretenduoti automobiliai, kurie nėra naujesni negu 30 metų ir jie privalo turėti ISTORINĘ vertę.
Taip pat verta paminėti keletą specifinių reikalavimų, kurie galioja automobiliams pagamintiems iki 1944 metų ir po 1944 metų. Jie yra pakankamai skirtingi, tačiau automobilį vertinantys specialistai nori užtikrinti, jog istorinės transporto priemonės statusą gausiantis modelis būtų kuo autentiškesnis ir originalesnis. Bet koks ryškesnis nuklydimas nuo gamintojo specifikacijos yra draudžiamas.
Be to, automobilio vertinime dalyvauja ne mažiau kaip TRIJŲ specialistų komisija, kurią privalo sudaryti techninės apžiūros, savo srities specialistai, turintys užtektinai žinių apie vertinamą automobilį, o ne pusbrolis, dėdė ar tą akimirką namie buvęs sūnus, kuris vertinamą automobilį galbūt mato pirmą kartą savo gyvenime, bet ką jau čia.
Tad kaip matote patys, mūsų kaimynai mano, jog istorinės transporto priemonės statusą turėtų gauti istoriškai svarbūs automobiliai, o ne antros kartos „Volkswagen Golf“, senelio padovanota „Audi 100“ ar iš tvarto paimtas „GAZ“ sunkvežimis, kuris prieš keturiasdešimt metų vežiojo kiaules. Ir nepriimkite to asmeniškai. Aš puikiai suprantu, jog kiekvienas automobilis yra svarbus dėl asmeninių priežasčių, prisiminimų, kuriuos jis kelia, o istorinės technikos statusas leidžia palengvinti ne pirmos jaunystės automobilio eksploataciją, tačiau nevertėtų to maišyti su istorine verte, kuri labai dažnai matuojama ne tik pinigais.
Ir pabaigai. Į šią situaciją reikėtų pažvelgti ir iš optimistinės pusės. Lietuvoje turime tikrai nemažai įspūdingos technikos, kurių savininkams reikėtų padėkoti už norą išsaugoti didžiulę išliekamąją vertę turinčius ratuočius.
Norintiems atidžiau pastudijuoti:


  • Automobiliams keliami reikalavimai


  • Pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąrašas

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų