Mano automobilis

LIKE klubas: „Mergaitės ir ryklio draugystės istorija“

Seniai brandinta istorija apie vieną „fainiausių“ Automano LIKE klubo narių. Tikrąją to žodžio prasme istorija, nes šia savaitę „ryklys“ išvažiavo į naują akvariumą. Tačiau kaip prisiminimą apie viską ką Jūs ko gero ir taip esate matę publikuojame šią istoriją.

Pokalbis su jau buvusia „ryklio“ savininke Gabriele tokia kalba, kokia kalbą automanai ir automanės :)

Kaip tavo garaže atsirado „ryklys“?

Ryklio atsiradimas mano garaže buvo neplanuotas. Buvau „peržegnojus“ dyzelines mašinas, ir BMW. Nepatiko ir tiek. Prisikalbėjau:) Reikėjo mašinos, nes savo buvau pardavusi jau porą mėnesių. Todėl paėmiau iš pažįstamo „ryklį“, net nemačius jo. Nupirkus supratau kad truputį jis „lavonas“. Nėra nei važiuoklės, nei „amortikų“, nei salono. Supratau kad papuoliau, neišeis tiesiog pasitvarkyt, kad galėčiau nuvažiuot nuo taško A iki taško B. Va ir prasidėjo…

Tokios kaip tu mergaitės paprastai žaidžia su „Boružėmis“, ar neperdrąsu su „rykliu“ žaisti? Kokie jo duomenys?

Eeem, perdrąsu :) Visada patiko mašinos, jomis domiuosi, ne tik pavadinimus žinau :) Stengiuosi išmokti kažką padaryti pati, todėl „ryklys“ puikiai tiko kaip eksperimentinė mašina mano fantazijai.

Niekada nemėgau mažų moterišku mašinų, patinka didelės, sportiškos. Duomenys jo atitinka visišką „daily car’ą“- 2.4TD automatas, 85KW, kurie buvo prieš 27 metus. „Atsukau“ kuro siurblį truputį, kad bent jau mieste apsilenkčiau mašinas, dabar „valgo“ 8 litrus dyzelio.

Kas darytą šiam grobuoniui? Kiek tu darbų atlikai pati?

Turėjau jį pusantrų metų. Iki šios vasaros jis turėjo „no shit“ stiliuką. Spalvotas, beveik visas sušveistas, užsimovęs 9′ colių priekyje, 10′ gale platintas „skardas“ :)

Pradėjau jį konstruoti su mintimi, kaip įmanoma mažiau „sukišti“ į jį pinigų, ir padaryti kuo geriau. Buvo pilnai pakeista važiuoklė, viskas nauja, 75 poliuretano visi sailenblokai, atrestauruoti amortizatoriai, sukietinti beveik iki maksimumo.

Po kapotu pakeista beveik viskas kas įmanoma. Prie motoro nelindau, nes jis, kaip ir dėžė, kol kas veikia be priekaištų. Mano darbai prie techninės pusės buvo riboti, nes jei ir žinau kaip reikia ką sutvarkyti, tiesiog neturiu jėgų kažką atsukti.

Norėjau pernai ji tiesiog „nupūsti“, kad būtų vienos spalvos, nes buvo labai šlykščiai perdažytas iš balionėlio, todėl pradėjau mokintis šveisti mašiną. Pavyko, bet atėjo šaltasis sezonas, ir draugai perkalbėjo mane jį perdažinėti tvarkingai. Nusprendžiau tai daryti po žiemos, todėl ilgai dar važinėjau su „margučiu“.

Po truputį susirinkau saloną, gavau šiek tiek „mandresnį“ veliūrinį, juodai žalią. Mečiau lauk e34 sėdynes, ir salonas pasidarė pilnai „stock’as“. Stogas (iš lauko) aptrauktas oda, šiemet truputį pataisiau. Pakeičiau liuką, ir padariau, jog būtų odinis stogas su atsidarančiu odiniu liuku. Odinis „shadowline“.

Kai nupirkau „ryklį“, iškart žinojau jog noriu ratų „su palange“, todėl šiam projekteliui puikiai tiko išplatintos skardos. Šiemet atsišviežinom ir apavėm priekyje 10′ colių ratukus su 195/50 „strech’intom“ padangom ir „rastafkės“, bei gale 11′ colių su 205/50 „strech’intom“ padangom. Kadangi ratai jau perdaug negražiai išlindo gale, gavau iš savo draugų Wateam’ų „overfenderius“. Praplatėjo „subiniukas“ iškart.

Daug ko išmokau iš „shark’ų dievo a.k.a. Gazono“, kuris ne tik „rykliui“ padare tiesų išmetimą, bet ir daug visko padėjęs. Daug esu ir pati darius, bet dažniausiai būna koks vyrukas šalia, kuris pamokina, prižiūri, ir už mane kartais padaro. Nervina, bet ką padarysi kai pačiai nesigauna :)

Geriausia draugė vieną žiemos vakarą nupiešė man „ryklytę“ ant kapoto, sugalvojom jog reikia ją nudažyt, bet tinkamų dažų po ranka neturėjom, tačiau norėjom iškart baigti. Tada, kaip ir gan dažnai, į manų garažą atlėkė draugų, ir pasakė, jog reikia daryti „rat style ryklį“. Daviau „bosiuką“ ir rankas, ir vualia – turim:)

Ugh, kėbulo darbai. Suvirino man jį tą mokantys žmones. Prasidėjo pavasarinis paruošimas dažymui. Kadangi tai projektas naudojant kuo mažiau pinigų, dažymui kėbulą ruošiau pati. Prisirinkau informacijos iš šią sritį gerai išmanančių draugų, ir su jų pamokymais pasiruošiau mašiną dažymui. Padėjo kas tik netingėjo, bet ir pati savaitėm praleidau garaže. Užtat dabar moku ir žinau kaip paruošti parūdijusias vietas, kaip „špakliuoti“, šveisti ir t.t. Bet daugiau to daryt nenoriu:)

Spalvos ieškojau ilgai! Už kantrybę ją surandant ir padedant sugalvot esu dėkinga Andriui Firantui, kuris kantriai man padėjo surasti norimą „military green“ spalvos atspalvį. :)

Ai dar… prasivedžiau žaisliuką – orinį signalą iš „fūros“. Daug čia visko jam pridarius, tik dabar jau sunku atsiminti:)

Iš kur ta meilė automobiliams? Ar vaikystėje įkritai į tepalo balą?

Turbūt kad vaikystėje įkritau į tepalo balą, bet to tėvai kažkodėl neminėjo :D Arba tėtis labai norėjo jog gimtų berniukas, turbūt todėl mane taip smarkiai traukia automobiliai. Esu vienturtė, todėl jau susitaikė, jog mane galima rasti garaže, ir jei kažkokio įrankio reikia iš garažo, pirma manęs klausia kur rasti.

Nuo paauglystės buvau apsupta mašinų, tiek sportinių, tiek pilnas kiemas paprastų, pardavimui skirtų. Noriu buti labai savarankiška, todėl ir stengiuos kuo daugiau pati daryt. Savo mašinas žinau daugiau mažiau mintinai, tai man ir laisvalaikis, ir hobis, ir jau baisu darosi, nes metai bėga, o jos man visiškai neatsibosta.

Ar tau ryklio pavydi tavo draugės?

Ne, draugės man jo nepavydi, nes su juo važiuot yra “kankynė“. Kratosi, joja, kietas, burzgia gan garsiai:) Bet smagu mums su juo :D

Nebūtų mano geriausios draugės, jei nebūtų panašiai „nučiuožusios“ kaip ir aš. Esam trijulė, kuri kaip jau gyvenimas susiklostė, netyčia įsigijo BMW’us. Nors tik vienai patiko „oldshool’iai bmw’ai“. Todėl turi gerai „užlaikytą“ gražuolę „chuligankę“. Todėl būna tikrai gražus reginys, kai atvažiuoja į vieną krūvą, prižiūrėti, mylimi ir puoselėjami- e28, e30 ir e36, nori nenori traukia akį.

Aišku kaip ir kiekvieną sena mašina, turi jis kokių nors savo kaprizų. Ypač spyriojasi kai prie jo lenda vyriškos lyties atstovai. Vairuot prisileidžia tik kelis, ir tik tuos kurie supranta ką jam skauda ir kaip jam padėti. Turiu omenyje Arną Bernacką, kuris labai daug padėjęs rykliui:). Aišku prieš tai juos apkandžioja.

„Ryklys“ pasens, kokie ateities planai? Gal „delfinas“?

Che, „delfiūnas“ :) Nea, „Passato“ nenoriu :)

Ryklys jau iškeliavo pas kitus savininkus. Amžinai jis nebus gi pas mane. Turiu kelias svajones, stengsiuos jas įgyvendinti. Bet kadangi jau supratau save, kad pas mane mašina negali tiesiog buti, ir dirbti man, tai noriu kad po ryklio sekanti mašina, būtų verta mano darbo ir investicijų. Nes kad ir kaip su „rykliu“ man gerai, noriu to ko ir norėjau – kažko galingesnio. Kol dar jauna esu, reik tuo mėgautis:) Toliau svajoju apie STI Type-RA, aišku GC8 kėbulu, arba S2 „Audinę“ seną. Teko tokią „bulką“ vairuot, nežinau kas ten jai daryta buvo, bet taip gera buvo :)

Pabaigai

Vienas minusas „ryklio“ buvo, ypač pasireiškęs iki virtimo „millitary green“ – nuolatinis dėmesys. Visi atsisuka pažiūrėti, nufotografuoti, iškelia „liuksus“ :) Iš vienos pusės malonu, jog teigiamai įvertina mano kūrinį, bet tuo pačiu ir baisiai baisiai erzina :) Ir ne tik mane :))

Didelis dėkui Tomas foto už fotosesiją.
Kitos nuotraukos iš asmeninio albumo.

Back to top button