Automobilių entuziastų biblijoje „Lancia Delta“ vardas turi ypatingą reikšmę. Tuzinas apdovanojimų ir dar daugiau pergalių Pasaulio ralio čempionate lėmė, jog „Lancia Delta“ vardas iki šiol yra tapatinamas su karščiausiu pasaulio hečbeku.
Nors „Lancia“ pasiekimai automobilių sporte verti liaupsių, tačiau tai tuo pačiu tapo šios markės prakeiksmu, nes didžiulė entuziastų bendruomenė kiekvieną naują „Lancia“ modelį lygino būtent su tuo, kuris riaumodamas ralio trasose laimėjo ne vieną Pasaulio ralio čempionatą. Pašaukimas ir prakeiksmas viename.
DIZAINAS
Piktų komentarų ir nepelnytos kritikos pavyzdžiu galėtų būti trečioji „Lancia Delta“ modelio karta. Ji, pasirodžiusi 2008 metais, turėjo „Lancia“ markei padėti sugrįžti prie savo ištakų – aukštesnės klasės, patogių, komfortiškų automobilių gamybos. Nors tai nebuvo pirmasis „Lancia“ bandymas tai padaryti, tačiau tuometinės „Fiat Group“ koncerno vadovybės suregztas planas teikė daug vilčių.
Atsižvelgiant į tai, jog „Lancia Delta“ turėjo sudaryti geresnį įspūdį už „Audi A3“ ar A klasės „Mercedes-Benz“, itališkam hečbekui sukurti skirtų komponentų įvairovė buvo ganėtinai ribota. Italai naudodamiesi vokiškų ir kitų gamintojų praktika, „Lancia Delta“ suprojektavo ant universalios platformos, padėjusios į gamybą išleisti tokius modelius kaip „Fiat Stilo“ ir „Fiat Bravo“.
Atkreipkite dėmesį:
- Jeigu automobilis turi stoglangį, patikrinkite ar pro jį į automobilio vidų nesiskverbia vanduo. Verta pažymėti, jog gumų keitimas nepareikalaus milžiniškų išlaidų. Na, nebent tikitės, jog su kiekvienu vizitu į dirbtuves tikitės išsiversti su 50 eurų;
- Kaip ir daugelis modernių automobilių, taip ir „Lancia Delta“ turi „Start/Stop“ sistemą, kurios veikimas gali sutrikti dėl akumuliatoriaus, o tiksliau – dėl energijos trūkumo akumuliatoriuje. Įprastai, tai būna ženklas, jog akumuliatorius jau vos pavelka kojas. Akumuliatoriaus pakeitimas šią problemą išsprendžia;
INTERJERAS
Nepaisant identiškų genų, „Lancia“ dizaineriai sugebėjo sukurti šį bei tą neeilinio. Vien ko verta automobilio estetinė pusė, kuri, regis, bando suderinti jau matytus, bet ir tuo pačiu novatoriškus sprendimus.
Sprendžiant iš „Lancia“ pareiškimų 2008-aisiais metais, „Lancia Delta“ turėjo sukurti prabangaus automobilio įspūdį, pabrėžti vairuotojo norą išsiskirti. Greičiausiai todėl gamintojas į automobilį diegė eilę (tiems laikams) naujovių: pusiau autonominę automobilio pastatymo į stovėjimo vietą sistemą, adaptyvius amortizatorius, pažangią stabilumo kontrolę ar primityvią (lyginant su dabartinėmis) eismo juostos palaikymo sistemą. „Lancia“ taip pat siūlė labai platų kėbulo spalvų spektrą, leidusį sukurti savininkui patinkantį spalvų derinį. Šis sprendimas pasiteisino su kaupu, nes dviejų spalvų schema buvo vienas populiariausių „Lancia Delta“ priedų.
„Lancia“ taip pat stengėsi iš visų jėgų, jog įlipus į automobilio saloną pamirštumėte bet kokias sąsajas su „Fiat Bravo“. Iš dalies, jiems pavyko tai padaryti, nes apdailos medžiagų ir surinkimo kokybė yra žymiai geresnė, o įvairūs, bet malonūs akcentai tik sustiprina įspūdį, jog vairuojate automobilį, kuris neturi absoliučiai jokių sąlyčio taškų su „Fiat Bravo“.
Žinoma, geriausią įspūdį paliks tik tie modeliai, kurie, pavyzdžiui, turės „Alcantara“ ir natūralios odos apmušalus, ar įmantrų interjero apšvietimą, tad rinkdamiesi naudotą „Lancia Delta“ labai gerai pagalvokite ar norite modelio su žemiausiu įrangos lygiu. Geriau įrengtas egzempliorius ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks su kaupu.
Visgi, juntamiausiu ir matomiausiu „Fiat Bravo“ ir „Lancia Delta“ skirtumu galėtume įvardinti automobilio ilgį. „Lancia Delta“ turi net 100 mm ilgesnę ratų bazę, o tai turi didžiulę įtaką gale sėdintiems keleiviams. „Lancia Delta“ yra erdvesnis ne tik už „Fiat Bravo“, bet ir už pagrindinius konkurentus. Ypač 1 serijos BMW.
„Lancia“ savo pranašumą demonstruoja ir kitose srityse. Pavyzdžiui? Geriau sukomplektuotos „Lancia Delta“ turi išskirtinio patogumo sėdynes ir tarsi priverčia jaustis, jog pūpsote ant gerai pripūsto reabilitacijos kamuolio. Jeigu sugebėsite nekreipti dėmesio į vidutinišką šoninį prilaikymą arba išgaubtą galvos atlošą, sėdėti už „Lancia“ vairo bus vienas malonumas.
„Lancia Delta“ taip pat yra vienas iš nedaugelio šios klasės automobilių, siūlančių galimybę stumdyti antrą sėdynių eilę į priekį ir atgal. Jeigu bagažinėje truks vietos, keletos judesių pagalba pastumiate sėdynes į priekį ir bagažinės tūris stebuklingai išauga nuo 380 iki 465 litrų.
Atkreipkite dėmesį:
- Gamyklinė navigacijos sistema – neverta nei vieno komplimento. Ji ne visada veikia tiksliai ir efektyviai, jos atnaujinimas gali būti brangus arba sudėtingas. Kita vertus, esant poreikiui gamyklinę navigaciją galite iškeisti į kokį nors analogą, arba tiesiog įsigyti modelį be gamyklinės navigacijos;
- „Lancia Delta“ turi labai jautriai veikiantį lietaus jutiklį. Ant priekinio lango nukritus vos dviem vandens lašams, valytuvai langą pradeda valyti maksimaliu režimu. Šią problemą galite išspręsti atjungus lietaus jutiklį, tačiau tuo pačiu pašalinsite ir automatinių šviesų funkciją;
- „Lancia Delta“ galėjo būti komplektuojamas su adaptyviais amortizatoriais. Nors ši technologija daugeliui kelia įspūdį, tačiau šio tipo amortizatoriai gali būti tikra bėda, užsimanius juos pakeisti naujais. Jie – brangūs, o ir jų veikimo savybės nesugeba „Lancia Delta“ važiavimo savybių transformuoti į kažką įsimenančio;
DINAMIKA
„Lancia Delta“ variklių gamą sudarė du benzininiai ir trys dyzeliniai varikliai. Ko gero dabar nereikėtų kvestionuoti kodėl, bet didžioji dauguma „Lancia Delta“ egzempliorių naudotų automobilių rinkoje turi 1,4 litro, 120 arklio galių generuojantį benzininį variklį. Nors 1,4 litro darbinio tūrio benzininis variklis, eksploatacine prasme, sugeba gerai suderinti padorias degalų sąnaudas ir mažus eksploatacijos kaštus, tačiau daugeliui vairuotojų rekomenduotume rinktis 150 arklio galių išvystančią to paties motoro versiją. Vėliau jis buvo pakeistas moderniu „MultiAir“ agregatu, išvystančiu 140 AG. Pastarasis – dar eiklesnis ir sugebantis visai neblogai užmaskuoti savo mažą tūrį, tačiau, vėlgi, eksploatacine prasme, senasis 1,4 litro motoras bus logiškesnis pasirinkimas.
Vis dėlto, jeigu norite pačio geriausio pasirinkimo, ypač dinamikos ir turimo potencialo prasme, tuomet apsišarvuokite kantrybe ir paieškokite versijos su 190 arklio galių generuojančiu 1,8 litro benzininiu motoru. Jis, pavyzdžiui, „Alfa Romeo“ modeliuose išvysto 235 arklio galias, tad tik galite įsivaizduoti ką galite padaryti norint atsukti kranelį iki saugios ribos.
Dyzelinių variklių arsenale – trys labai skirtingi motorai: 1,6 litro (105 arba 120 AG), 2,0 litro (165 AG) ir 1,9 litro „TwinTurbo“ (190 AG“). Be abejonės, išskirtinio taupumo ieškantys vairuotojai turėtų ieškotis 120 arklio galių generuojančio 1,6 litro dyzelio. Jis, ypač užmiestyje, kur automobilio greitis siekia 80 – 100 km/val. šio variklio vidutinės sąnaudos sieks 3 – 5 litrus dyzelino, tad 1000 kilometrų su vienu degalų baku taps įprastu reiškiniu.
Didesnio tūrio dyzeliniai varikliai – atskira tema. Nors abu motorai buvo montuojami į aibę skirtingų modelių, tačiau dvi turbinas turintis 1,9 litro variklis tiesiog nėra vertas dėmesio. 2,0 litrų. 165 AG galios motoras siūlo praktiškai identiškas dinamines savybes, o ir jo eksploatacija bus gerokai pigesnė. Galiausiai, atlikę elementarią variklio didinimo programą, variklio galia išaugs iki 190 AG ir 410 Nm.
Atkreipkite dėmesį:
- „MultiAir“ benzininiai varikliai yra jautrūs alyvos kokybei, todėl į šiuos variklius privaloma pilti tik geros kokybės 0W30 alyvą. Iš tiesų, alyva turėtų atitikti „Fiat 955535.GS1“ specifikaciją;
- Modeliuose su 1,4 litro benzininiais varikliais pasitaikydavo problemų su vožtuvų valdymo sistemos („MultiAir“) aktyvatoriumi. Hidraulinio modulio sriegiai nusidėvėdavo, todėl variklis neturėdavo galios ir veikė trimis cilindrais. Norėdami prailginti šio komponento tarnavimo laiką, alyvą rekomenduojama keisti kas 10 000 – 12 000 kilometrų;
- Modelių su dyzeliniais varikliais planinių aptarnavimų dažnumas siekia 30 000 kilometrų. Vis dėlto, „Lancia“ specialistai rekomenduoja tai daryti kas 15 000 kilometrų;
VALDYMAS
Kaip ir minėjome anksčiau, „Lancia Delta“ inžinierių komanda neturėjo labai daug skirtingų pasirinkimų atsarginių detalių sandėlyje. Būtent dėl šios priežasties „Lancia Delta“ naudoja ganėtinai elementarios konstrukcijos pakabą. Priekyje rasime „MacPherson“ kolonas, o gale – sukamąją siją. Ne pati pažangiausia konfigūracija, tačiau „Lancia“ specialistus reikėtų pagirti už troškimą sukurti komfortišką automobilį. Nors pakaba visai neblogai susitvarko su kelio nelygumais, tačiau važiavimas didesniu greičiu primena, jog vairuoji valtį. Tai ypač justi posūkiuose.
Gera žinia yra ta, jog nemaloniu siūbavimu ir „šiaip-sau“ tipo pakabos balansu pasižymintys „Lancia Delta“ modeliai buvo gaminami iki 2011 metų. 2011 metais buvo pristatyta atnaujinta „Lancia Delta“ modelių gama, kurią galima atskirti iš naujo dizaino radiatoriaus grotelių. Atnaujinti modeliai pasižymi žymiai geresniu pakabos balansu. Posūkiuose kėbulas nustojo linguoti kaip švento gėrimo padauginęs giminaitis, o važiavimas didesniu greičiu greitkelyje tapo stabilus ir užtikrintas. Nors įprastai atnaujinimo procedūras praėję modeliai pasižymi minimaliais pokyčiais, bet tik ne šį kartą.
Atkreipkite dėmesį:
- Paskirstymo diržą reikėtų keisti kas 5 metus arba kas 140 000 kilometrų modeliams su dyzeliniais varikliais arba 80 000 kilometrų jeigu tai 1,4 litro benzininis variklis;
- Dyzeliniai varikliai pasižymi dyzeliniams varikliams būdingais gedimais: važinėjant trumpas distancijas pradeda streikuoti įsiurbimo kolektoriuje esančios sklendės (jos užsikemša dėl dyzelinio variklio suodžių. Juos rekomenduojama pravalyti kas 50 000 kilometrų), dėl nekokybiško kuro ožiuojasi kuro purkštukai, o daugiau nei 200 000 kilometrų nuvažiavę egzemplioriai reikalaus pakeisti smagratį;
- Bandydami automobilį įsiklausykite ar iš priekinės pakabos nesklinda pašaliniai garsai. Nors įvairių traukių ar kitų judančiųjų detalių keitimas nėra brangus, tačiau pašaliniai garsai gali tapti rimtu derybiniu svertu;
KODĖL VERTA ĮSIGYTI?
- Automobilio kėbulas pasižymi puikia apsauga nuo korozijos
- Eksploatacijos kaštai bus mažesni negu kitų klasės automobilių
- Dinamiški benzininiai arba dyzeliniai varikliai
- Ilgesnė ratų bazė = daugiau erdvės keleiviams. Ypač sėdintiems gale
- Atsižvelgiant į pakabos konstrukcijos paprastumą – malonus vairuoti
- Praktiškai visi modeliai turi gausią komforto įrangą
- Stumdomos galinės sėdynės padeda koreguoti bagažinės tūrį
KODĖL NE?
- Kvestionuotina išliekamoji vertė
- Buka automatinė pavarų dėžė
- „Bluetooth“ sąsaja ne visuomet veikia sklandžiai
- Gali būti sunku įsigyti kėbulo detalių
- Pavarų perjungimo svirties forma nėra patogi
- Siaura ir aukšta bagažinės pakrovimo anga
DETALIŲ KAINOS
- Alyvos filtras ~ 5 eurai
- Alkūninio veleno riebokšlis ~ 15 eurų
- Cilindrų galvutės tarpinė ~ 35 eurai
- Juostinio diržo komplektas ~ 50 eurų
- Oro slėgio padangoje daviklis ~ 45 eurai
- Pakabos įvorė ~ 15 eurų
- Uždegimo žvakė ~ 15 eurų
- Sankabos cilindras ~ 20 eurų
- Sankabos komplektas ~ 120 eurų
- ABS daviklis ~ 16 eurų
- Stabdžių diskas ~ 30 eurų
- Vairo kolonėlė be stiprintuvo ~ 270 eurų
- Aušinimo skysčio siurblys ~ 30 eurų
GERIAUSIOS VERSIJOS
„Lancia Delta“ su 1,4 litro „M-Jet“ benzininiu varikliu
1,4 litro benzininis variklis (ne „MultiAir“ agregatas) užima puikią poziciją tarp universalumo ir patogumo naudoti kasdien.
Be to, šis agregatas užtikrins padorias degalų sąnaudas skirtingose situacijose. Pavyzdžiui, mieste be didesnio vargo tilpsite į 8 litrus 100 kilometrų, užmiestyje pavyks degalų sąnaudas sumažinti iki 5 ar 6 litrų.
„Lancia Delta“ su 2,0 litrų „Multijet“ dyzeliniu varikliu
Kad ir kaip stipriai dyzeliniai varikliai engiami tariamų specialistų ir aplinkosaugininkų, tačiau dyzeliniais degalais varomas automobilis kai kurie vairuotojams tiesiog yra vienintelis pasirinkimas.
Jeigu „Lancia Delta“ ruošiatės pirkti su dyzeliniu varikliu, padarykite sau paslaugą ir tiesiog pasirinkite šaunųjį 2,0 litrų dyzelį. Būtent ši versija siūlo geriausią kainos, įrangos, dinamikos santykį.
