Iš antrų rankų

Naudota trečios kartos „Renault Megane“: Nevertas likti „Volkswagen Golf“ šešėlyje

Prancūziškų automobilių gamintojai naująjį tūkstantmetį pradėjo galvodami apie ateitį, technologinę pažangą ir siekį pranokti savo varžovus iš Vokietijos.

Tiesiog prisiminkime kelis įsimintinus įvykius: „Renault“ buvo pirmasis gamintojas pasaulyje, kurio sukurtas automobilis pelnė penkias „Euro NCAP“ žvaigždutes, „Renault“ buvo vienas pirmųjų gamintojų, kuris pradėjo masiškai naudoti beraktę automobilio atrakinimo, užrakinimo ir užvedimo sistemą, o ir automobilių dizainas buvo kaip iš kito pasaulio. Ir vis dėlto, kai atėjo metas sukurti provokuojančios „Megane“ pamainą – dizaineriams ir inžinieriams buvo uždėtas apynasris. Jokių eksperimentų, ar technologinių naujovių – tai tiesiog turėjo būti geras automobilis.

Toks tuometinio „Renault“ vadovo prašymas buvo išpildytas kone idealiai. Apvalią Kim Kardashian sėdimąją pakeitė santūriai atrodantys dizaino elementai, kurie netgi priversdavo kvestionuoti „Renault“ dizainerių fantazijos galimybes. Ypač penkiadurio hečbeko pavidale, bet kaip rodo „Volkswagen Golf“ ar „Opel Astra“ pavyzdžiai – santūrumas retkarčiais gali būti tiesiausias kelias į sėkmę.

Naudotos Renault Megane apžvalga

Radikalių pokyčių „Renault“ specialistai nesiėmė ir kitoje, ne ką mažesnėje srityje – judančių detalių departamente. Trečioji „Megane“ karta buvo suprojektuota ant patobulintos, antros kartos „Megane“ platformos. Galinėje pakaboje pūpsojo senamadiška, bet laiko patikrinta torsioninė sija, variklių gamoje taip pat netrūko patikimų agregatų, o svarbiausių detalių kaina, net ir originalių, nėra jau tokia didelė.

Paprastutę išvaizdą ir konstrukciją papildė ir pakankamai elementarus interjeras. Jame nėra prancūziškiems automobiliams būdingų eksperimentų. Net ir prietaisų skydelis minimalistinio stiliaus, kurį perprastų net ir penkiametė torpeda su dvejomis kojomis, bet prancūzai yra vieninteliai, kurie sugebėtų pagirtinai išpildyti minimalizmo temą. O jeigu nepatingėsite surasti „GT“ vardu pavadintos modifikacijos, tuomet džiaugsitės ir klasės standartus pranokstančiomis interjero apdailos medžiagomis.

Naudotos Renault Megane apžvalga

Pasirink vieną

„Volkswagen“ įprastai yra vienas iš tų gamintojų, kuris leidžia pasirinkti iš gausybės skirtingų variklių, tačiau „Renault“ šį kartą pranoko net ir didžiausius skeptikus, mat per 8 gamybos metus šis „Renault“ modelis buvo komplektuojamas su keturiais skirtingais benzininiais, keturiais dyzeliniais varikliais ir 22-ejomis šių variklių variacijomis. Net ir transmisijų srityje „Renault“ siūlė daugiau negu reikia.

Patys silpniausi motorai turėjo 5 laipsnių mechanines pavarų dėžes. Šiek tiek daugiau smarvės turintys modeliai turėjo 6 laipsnių agregatus. Tuo tarpu 1,6 ir 2 litrų benzininiai galėjo turėti bepakopes „CVT“ pavarų dėžes, 110 arklio galių dyzelis turėjo „EDC“ – dvigubą sankabą turinčią pavarų dėžę, o 150 arklio galių turintis dyzelis turėjo 6 laipsnių tradicinę, hidraulinę automatinę pavarų dėžę. Ar dar nesusisuko galva?

Naudotos Renault Megane apžvalga

Panašią mišrainę surasite ir variklių gamoje, kurioje netrūksta gausybės skirtingų pasirinkimų, o tiksliau – netgi devynių.

Pačiu saugiausiu pasirinkimu galime laikyti 1,6 litro atmosferinį, benzinu maitinamą motorą, kuris nebus toks vikrus kaip modernūs analogai su turbinomis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje atmosferinio motoro priežiūra atsipirks su kaupu. Jis kone idealiai tiks tiems, kas malasi mieste arba per vienerius metus nuvažiuoja vos keletą tūkstančių kilometrų.

Naudotos Renault Megane apžvalga

Jeigu nenorite gyventi praėjusiame dešimtmetyje, tuomet labai gerai paieškokite 1,4 litro arba 2 litrų, turbinomis padabintų versijų, kurios šiuolaikiniais standartais nėra toks lepios kaip, pavyzdžiui, „Volkswagen“ grupės analogai.

Ilgųjų distancijų čempionams „Renault“ taip pat turės ką pasiūlyti. Optimaliausios dyzelinės jėgainės tūris siekia 1,9 litro. Ji išvysto 130 arklio galių ir 300 Nm sukimo momentą. Nei daug, nei mažai, tačiau šimtmetį gaminama „F9“ dyzelinių variklių šeima pasižymi kantrumu ir itin mažomis išlaidomis eksploatacijai.

Naudotos Renault Megane apžvalga

Ne nuobodyla

Jeigu analogišku metu gamintas „Peugeot 308“ laikomas prancūziškai minkštu automobiliu, tai šioji „Renault Megane“ paneigtų bet kokias kalbas apie Prancūzijoje pagamintų mašinų minkštumą ir sugebėjimą kelio nelygumus sugerti kaip kempinė, tad jeigu jis nėra toks komfortiškas kaip „Peugeot“, tad galbūt jis toks pats smagus kaip „Seat Leon“? Taip pat – ne.

„Renault“ inžinieriai lipdydami „Megane“ pakabą atsižvelgė į aštrią kritiką, kurios sulaukė prieš tai gamintas modelis. Neva jis buvo per minkštas, per daug siūbuojantis posūkiuose, tad trečiosios „Megane“ kartos pakabos darbas primins siekį surasti aukso viduriuką tarp nerimo nekeliančio stabilumo ir pakankamo (daugeliui) patogumo važinėjant ne visuomet lygiomis gatvėmis.

Naudotos Renault Megane apžvalga

Kone idealią „Renault Megane“ galimybių demonstraciją išvysite pasirinkę „Renault Sport“ versiją, kurią mes net ir dabar iškeistume į bet kurį modernų sportišką hečbeką. Ypatingai, jeigu tai vėliau pasirodžiusi versija su 275 arklio galių išvystančiu motoru.

Kaip racionalią alternatyvą „Renault Sport“ modeliui galime laikyti „GT“ modifikaciją. Pastaroji galėjo turėti 2-litrinį, 220 arklio galių išvystantį benzininį arba 2 litrų, 165 arklio galias išspaudžiantį dyzelinį agregatą. „GT“ versijos taip pat turėjo itin gausią komforto įrangą, tad būtent jos yra ganėtinai racionalus aukso viduriukas tarpo dinamikos ir civilizuotumo.

EKSPLOATACIJA

Pasaulyje neegzistuoja automobilis, kuris per visą savo gyvenimą nebūtų sugedęs. Anksčiau ar vėliau suges elektra valdomas langas ar į paviršių išlįs praėjusio savininko paslėptas gedimas. Norėdami padėti Jums įsigyti tinkamą egzempliorių, žemiau pateikiame informaciją, kuri pravers ne tik įsigyjant, bet ir eksploatuojant trečios kartos „Renault Megane“.

  • 1,2 litro benzininiai varikliai nemėgsta trumpų kelionių. Tai nėra pats mėgstamiausias šio variklio žanras. Nesudegusios kuro liekanos dėl kondensacijos gali nusėsti ant cilindro sienelių ir kartu su alyva pro tarpą tarp stūmoklio ir cilindro patekti į alyvos karterį ir atskiesti jame esančią alyvą. Šio nerekomenduotino elgesio pasekmė – velniop išėję stūmoklio žiedai. Ši problema, kartu su gamintojo rekomenduojamu alyvos laikotarpiu, siekiančiu 30 000 kilometrų, automatiškai variklį vedė link savidestrukcijos. Net ir pati geriausia alyva pasaulyje pačias vertingiausias savybes praranda po maždaug 20 000 kilometrų, tad tik galite įsivaizduoti kas lieka iš alyvos po 30 000 kilometrų. Šio variklio istorijoje būta ir tokių atvejų, jog tam tikra variklių partija tiesiog nesugebėjo pasiekti pirmojo planinio aptarnavimo. „Renault“ norėdama išspręsti šią problemą, pakoregavo tam tikrų sistemų darbą, kurios turėdavo užtikrinti, jog variklis darbinę temperatūrą pasiektų gerokai greičiau ir efektyviau. Taip pat buvo atsižvelgta į vartotojų nusiskundimus dėl per didelio alyvos suvartojimo ir paskirstimo grandinės įtempėjo.
  • Daugiau nei 200 tūkst. nuvažiavę automobiliai su dyzeliniais varikliais pareikalaus atkreipti dėmesį į smagratį.
  • Dyzelinių variklių silpnoji vieta – purkštukai, tad nepagailėkite keleto dešimčių eurų ir atlikite jų patikrą.
  • Užsikimšęs drenažas gali priversti vandenį skverbtis į automobilio vidų: bagažinę, duryse esančias daiktų dėtuves. Ši problema ypatingai dažna automobiliuose su universalo kėbulo tipu.
  • Galinio lango valytuvas – tai yra ne išskirtinė „Renault Megane“, o visų automobilių problema, tad prieš pirkdami tiesiog patikrinkite ar sklandžiai veikia galinio lango valytuvas.
  • Stringantys arba neveikiantis elektra valdomi langai. Jie neatsidaro arba neužsidaro dėl langą kilnojančių motoriukų. Juose besikaupiantis kondensatas, anksčiau ar vėliau, privers motoriukus sustoti.
  • Visų „Renault Megane“ silpnoji vieta – galinės spyruoklės, kurios dėl nuolatinių, didesnių apkrovų gan greitai susidėvi.
  • Vanduo gali prasibrauti į „ABS“ ir „ESP“ modulius, o tada – trumpas jungimas garantuojamas, tad iškart pasirūpinkite papildoma šių blokų izoliacija.
  • Iki 2014 metų pagaminti modeliai su „TomTom“ arba „R-Link“ multimedijos sistemomis gali pradėti strigti, išmanieji telefonai neprisijungti per „Bluetooth“ jungtį. Tuomet šias problemas galima išspręsti atnaujinus programinę įrangą arba priverstinai perkrauti multimedijos sistemą.
  • Modeliai pagaminti iki 2010 metų vidurio turėjo brokuotus slėgio daviklius, kuriuos gamintojas pakeitė nemokamai.
  • „R.S.“ versijų paskirstymo diržą reikia keisti kas 6 metus arba kas 120 tūkst. kilometrų
  • Pasiekus 5000 sūkių ribą netikėtai pradingusi galia gali reikšti keletą problemų (tai galioja tik 2 litrų benzininiams motorams): patikrinkite uždegimo žvakes, patikrinkite termostatą.
  • Variklio alyvą būtina keisti kas 15 tūkst. kilometrų. Tiek benzinu, tiek dyzelinu varomiems varikliams.

ATSILIEPIMAI

Norėdami suteikti kuo daugiau informacijos apie konkretų automobilį, pakalbinome „Renault Megane“ savininką, kuris mielai sutiko trumpai papasakoti kaip jam sekasi eksploatuoti šį automobilį.

Augustinas, „Megane 1,5 dCi“ hečbekas – 2010 metų

Tai jau mano antrasis „Renault“ automobilis. Prieš tai turėjau antros kartos „Laguna“ universalą. Ją, liaudiškai tariant, suvažinėjome ir vietoje jos įsigijome „Megane“ hečbeką su 110 arklio galių turinčiu dyzeliu.

Prieš tai teko pavadelioti draugų „Golfus“, „Astras“ ir kitus analogus, tačiau nei vienas nepatiko taip kaip „Megane“. Labai patogus naudoti mieste ir labai ekonomiškas užmiestyje. Prieš kelis mėnesius su drauge nusprendėme važiuoti ekonomiškai iš Panevėžio iki Druskininkų, tai sąnaudų vidurkis kelionės pabaigoje siekė tik 4,1 litrą 100 kilometrų.

Dar vienas malonus siurprizas – automobilis gana komfortiškai važiuoja dėvėdamas 17-likinius ratus. Ant kelio stovi taip pat stabiliai, tad dėl valdymo neturiu dėl ko skųstis.

Labiausiai šiai dienai erzina labai jautrūs galiniai parkavimo davikliai, kurie pradeda klykti, kai už mašinos dar yra pakankamai daug erdvės.

Naudotos Renault Megane apžvalga

Pamirškite bet kokius stereotipus, kurie skraidžioja virš prancūziškų automobilių. Bent jau automobilio ištvermingumo standartais, trečioji „Renault Megane“ karta yra gerokai pranašesnė už daugelį savo analogų.

Verdiktas 4

Kompaktinės klasės automobilių Europoje tikrai netrūksta, tačiau „Renault Megane“ iš kitų gali išskirti kaip tvirtas ir gan patikimas ratuotis. Žinoma, šio automobilio estetinė pusė nėra labiausiai vykusi, bet „Volkswagen Golf“ ar panašaus amžiaus „Ford Focus“ taip pat nėra dizaino šedevrai.

Vis dėlto, didžiausias „Renault Megane“ išskirtinumas yra tas, jog gali pasiūlyti milžinišką versijų įvairovę, kurioje pavyks surasti labiausiai patinkantį variantą. Tiesiog venkite 2008-2010 metais pagamintų modelių tam, kad naktį galėtumėte miegoti ramiai ir nepagailėkite keleto eurų kokybiškesnei variklio alyvai.

Mūsų pasirinkimas: 1,6 VVT (mielai draugauja su dujomis), 1,9 dCi, 2,0 TCe „GT“ arba „R.S. 275 Trophy“

PRIVALUMAI

  • Lengvas valdymas
  • Universalas – talpus ir praktiškas
  • Itin ekonomiški dyzeliniai varikliai
  • Daugelis modelių turi užtektinai komforto įrangos
  • Kainos ir eksploatacijos kaštų santykis
  • Nuostabios „Megane R.S.“ versijos
  • Patogios priekinės sėdynės

TRŪKUMAI

  • Prastas galinis matomumas
  • Erdvė ant galinių sėdynių galėtų būti didesnė
  • 1,2 litro benzininis variklis per silpnas ir pernelyg rajus kurui
  • Interjero apdailos medžiagos galėtų būti geresnės
  • Garso izoliacija – vidutiniška

GALERIJA

Back to top button