Iš prancūziškų automobilių galima tikėtis daugybės keistų dalykų. Sunkiai perprantamų technologijų? Be abejonės. Neįprastai išdėstytų prietaisų? Dar ir kaip! Vis dėlto, daugelis iš prancūziškų automobilių nesitiki kokybės.
Bėda ta, jog vieną kartą tarp vairuotojų pasklidęs stereotipas išlieka gajus ne vienerius metus. Tai ypač galioja „Citroën“ markės ratuočiams apie kurių sukurtas mašinas iki šiol sklando juokingos legendos.
Vis dėlto, pastarasis dešimtmetis ne vieną kartą įrodė, jog „PSA“ koncernui priklausantis gamintojas jau seniai siūlo automobilius, kurie nepakliuvę į kreivarankių rankas išlieka patvarūs ir patikimi kompanionai. Ir talpusis „Citroën C4 Picasso“ yra vienas iš jų.
DIZAINAS
Kompaktinės klasės vienatūriai jau porą dešimtmečių išlieka „Citroën“ markės arkliuku. Nuo pirmosios „Picasso“ modelio pasirodymo datos praėjo nemažai laiko, tačiau „Citroën“ siekis šeimyniniam automobiliui įpūsti konkurentuose neatrandamų savybių yra ne tik sveikinantis, bet ir džiuginantis. Tiesiog pasižiūrėkite į šio automobilio išvaizdą. Ar galėtumėte pasakyti, jog jis pirmą kartą pasirodė 2013 metais? Aha – būtent. Net ir dabar „Citroën“ vienatūris atrodo taip, lyg būtų pristatytas vakar, bet tai tik pradžia.
Didžiausią įspūdį palieka automobilio interjeras. Mes turime omenyje ne apdailos medžiagas, nes jos, tiesą sakant, vidutiniškos. Mes turime omenyje interjero koncepciją, kuri kone idealiai pateisina „Citroën“ markės siekį nuolatos ieškoti eksperimentų, išnaudoti naujausias technologijas.
Centrinėje konsolėje sumontuotas ekranas nėra absoliučiai karšta naujiena, bet „Citroën“ vienatūryje jis išpildyta labai sumaniai. Jį galima konfigūruoti pagal savo poreikius, o ne naudotis viena opcija, kuri, galbūt jums nepatinka.
Vis dėlto, „Citroën“ vienatūrį iš kitų labiausiai išskiria ne skaitmeniniai ekranai , o itin erdvus, praktiškas interjeras ir patogios vairuotojui skirtos vietos.Itin platus ir aukštas priekinis stiklas sukuria jausmą, jog sėdite itin erdviame automobilyje, o milžiniškas skirtingų dėtuvių kiekis pravers tiems, kas su mėgsta su savimi pasiimti būtiniausius daiktus: telefonai, planšetės, knygos, sumuštinių dėžutės. Jame tilps ne tik tai, bet ir dar daugiau.
Vairuotojo vieta – ši vietelė verta atskiros temos. Visų pirma – sėdynės šiame automobilyje yra patogios, bet dėl neįprastos konstrukcijos gali susidaryti jausmas, jog kiekviena pusė yra skirtingos formos. Nepaisant to, sėdynės gali turėti masažo funkciją, šildymą, o aukštesnės klasės modeliuose keleivio sėdynė taip pat gali būti reguliuojama keliomis kryptimis. O visų antra – neišsigąskite neįprastos formos vairo bei painiai išmėtytų mygtukų. Tiesiog šiam prietaisui skirkite bent keletą minučių ir suprasite, jog už prancūziško painumo slypi racionalumu grįsti sprendimai.
Atkreipkite dėmesį:
- Prancūziško vienatūrio savininkai labai dažnai susiduria su beraktės sistemos gedimais. Jeigu dominantis automobilis turi šią sistemą, tinkamai išbandykite jos veiksnumą. Jeigu beraktė sistema neveikia, tuomet kaltę už šį gedimą reikėtų suversti durų rankenėlėse esantiems davikliams.
- Antroji modelio karta buvo aprūpinta itin gausiu įvairiausių pagalbinių sistemų kiekiu. Pirkdami automobilį BŪTINAI patikrinkite kaip jos veikia. Turime omenyje: eismo palaikymo sistemą, automatinę greičio ir atstumo palaikymo sistemą, padangų slėgio daviklius ir pan.
- Prastai veikianti oro kondicionavimo sistema. Jeigu oro kondicionieriaus sistema nepučia šalto oro, tuomet turėsite pakeisti kondensatorių. Jeigu negalite koreguoti oro kondicionavimo sistemos darbo, tuomet turėsite perrašyti programinę įrangą arba blogiausiu atveju – pakeisti oro kondicionieriaus kompiuterį.
DINAMIKA
Prieš dešimtmetį startavusi radikali „PSA“ koncerno variklių strategija dabar nebeatrodo kvailai ir nenatūraliai. Šiandien kone visi gamintojai naudoja mažo tūrio variklius, kurie papiktins „kuo didesnis, tuo geresnis“ šalininkus.
Žvelgiant tik į sausus parametrus gali susidaryti įspūdis, jog „C4 Picasso“ variklių gamoje tėra vienintelis normalus motoras – tai 2 litrų dyzelis, bet tai nėra tiesa.
1,2 ir 1,6 litro darbinio tūrio benzininiai varikliai turi užtektinai parako, jog patemptų šį dičkį, net jeigu važiuojate su šeima, tačiau reikėtų atkreipti į vieną smulkmeną. 1,2 litro, 130 arklio galių ir 230 Nm sukimo momentą išvystantis variklis kone idealiai tinka tiems, kas didžiąją dalį laiko važinėja mieste, trumpais atstumais. Jis pakankamai miklus, ekonomiškas ir tylus važiuojant tolygiu greičiu. Tuo tarpu gerokai raumeningesnis 1,6 litro motoras yra labai rimta alternatyva dyzelinu maitinamiems agregatams, nes net ir didžiausiame „Spacetourer“ modelyje 100 kilometrų vartos 6 – 9 litrus benzino, priklausomai nuo jūsų vairavimo manierų.
Taupiųjų dyzelių kampelyje situacija sudėtingesnė. Nors 1,6 ir 2 litrų varikliai pasižymi itin mažu apetitu degalams, tačiau mes juos rekomenduotume pirkti tik tiems, kas kasdien įveikia ilgesnius nei 50 kilometrų atstumus. Trumpalaikėje perspektyvoje atrodys, jog sutaupėte, bet ilgalaikėje perspektyvoje, kai ateis metas pasirūpinti išmanios „Start/Stop“ sistemos komponentais, smagračio keitimu ar užsikemšančiais kietųjų dalelių filtrais, sumokėsite žymiai daugiau. Vis dėlto, jeigu jau tvirtai nuspręsite pasirinkti dyzelinį variklį, mes rekomenduotume rinktis didesnį, sunkesnį, 2 litrų agregatą, kuris įvairiais greičiais išlieka ekonomiškas, nepritrūksta parako lenkiant kitą eismo dalyvį ir svarbiausia – neskleidžia tiek daug nemalonių vibracijų kaip mažesnysis brolis.
Atkreipkite dėmesį:
- Skaitmeninis prietaisų skydelis ir multimedijos sistema. Tiek vienas, tiek kitas įrenginys gali strigti, prastai veikti arba netgi išsijungti. Jeigu tokius simptomus pradeda demonstruoti skaitmeninis prietaisų skydelis, tuomet rekomenduojama jį pakeisti. Multimedijos sistemą tokioje situacijoje rekomenduojama perprogramuoti, įdiegti naują programinę įrangą.
- Purkštukai. Pirkdami modelius su 1,6 litro dyzeliniais varikliais rekomenduojama patikrinti purkštukų būklę.
- Stabdžių sistema. Nepriklausomai nuo to, kokias stabdžių kaladėles pirksite, galiniuose ratuose sumontuotos kaladėlės gali „prilipti“ prie diskų ir tokiu būdų užblokuoti galinių ratų sukimąsi. Ši įvykių grandinė įvyksta, jeigu automobilis keletą dienų stovi nejudinamas.
- „ETG6“ pavarų dėžė. Tai nėra pilnavertė automatinė pavarų dėžė. Tai, liaudiškai sakant, robotizuota mechaninė pavarų dėžė. Ją supa įvairiausios problemos, tad būdami jūsų vietoje nerizikuotume ir tiesiog pasirinktume modelius, kurie turi mechaninę pavarų dėžę arba dairytis į modelius, kurie buvo pagaminti po 2015 metų, nes tuomet visi „Citroen“ modeliai pradėjo naudoti „EAT6“ transmisiją – pilnavertę automatinę pavarų dėžę.
VALDYMAS
Būkime realistai. Vienintelės šio „Citroën“ sąsajos su ne vieną titulą iškovojusia komanda yra ant radiatoriaus grotelių pūpsantis „Citroën“ logotipas. Vis dėlto, vairuojant šį vienatūrį susidaro įspūdis, jog prie automobilio pakabos sistemų veikimo prisidėjo garsusis Sebastienas Loebas, nes tai kaip kelyje elgiasi šis automobilis prasilenkia su sveiku protu.
Posūkiuose automobilio pakaba gražiai paskirsto savo svorį, ir netikėtai lengvai ir noriai įvažiuoja ir išvažiuoja iš posūkio. Koreguodami automobilio elgsena vairu ir akceleratoriumi liksite labai maloniai nustebinti aukšto ir pažiūros nerangaus automobilio galimybės. Iš tiesų, vienintelis „Ford C-Max“ šioje klasėje siūlo panašaus lygio brandą.
„Picasso“ taip pat savo klasėje išsiskiria nebūdingu stabilumu važiuojant didesniais greičiais, o ir stabdžių sistema veikia maloniai ir sklandžiai. Jeigu dabar laukiate magiško žodelio – „Bet“, jis čia tikrai yra. Kaip tokios klasės automobiliui, „C4 Picasso“ pakaba yra pernelyg standi. Prancūziškų ir netgi „Citroën“ standartais. Mūsų nuomone, tokie automobiliui keliu turėtų sklisti kaip debesėlis, o ne leistų visiems ekipažo nariams skaičiuoti duobes, per kurias pervažiavote.
Atkreipkite dėmesį:
- Sankaba. 115 arklio galių išvystančių dyzelinių variklių silpnoji vieta – sankaba.
- Start/Stop sistema. Ši sistema dažnai neveikia taip kaip turėtų, neišjungia variklio arba išjungia jį, bet vėliau jo neužveda. Įprastai, šią problemą galima išspręsti pakeitus akumuliatorių arba įdiegti naujausią programinę įrangą.
- Smagratis. Visų dyzelinių variklių silpnoji vieta. Priklausomai nuo automobilio naudojimo intensyvumo, ridos ir kitų faktorių, smagratį turėsite pakeisti automobiliui pasiekus 200 000 – 300 000 kilometrų ridą.
- Gamintojas rekomenduoja planinius aptarnavimus atlikti kas 2 metus arba kas 30 tūkst. kilometrų, jeigu turite benzininį variklį, arba kas 20 tūkst. kilometrų, jeigu turite „e-HDI“ variklį. Modeliai turintys galingiausius „BlueHDI“ agregatus planinius aptarnavimus reikia atlikti kas vienerius metus.
- Benzininiai varikliai turi paskirstymo grandinę, tad jos keisti nereikia. Tuo tarpu dyzelinių variklių paskirstymo diržą reikia keisti kas 10 metų arba kas 180 tūkst. kilometrų.
DETALIŲ KAINOS
| Orientacinės detalių kainos | Versijai su 1,6 litro dyzeliniu varikliu |
| Kuro sistemos purkštukas | ~ 400 eurų |
| Stabdžių trinkelių komplektas | ~ 40 eurų |
| Kondicionieriaus kompresorius | ~ 300 eurų |
| Smagratis | ~ 300 eurų |
| Oro filtras | ~ 10 eurų |
| Stabilizatoriaus traukė | ~ 15 eurų |
| Paskirstymo diržo komplektas | ~ 80 eurų |
| „EGR“ vožtuvas | ~ 140 eurų |
KODĖL VERTA ĮSIGYTI?
- Komforto lygis
- Universalumas
- Bagažinės tūris
- Stebėtinai manevringas ir stabilus
- Nuostabus eksterjero dizainas
KODĖL NE?
- Nemaloni naudoti mechaninė pavarų dėžė
- Triukšmingi dyzeliniai varikliai
- Lėta ir nepatogi naudoti multimedija
ATSILIEPIMAI
Norėdami suteikti kuo daugiau informacijos apie konkretų automobilį, pakalbinome „Citroen C4 Picasso“ savininkus, kurie mielai sutiko trumpai papasakoti kaip jiems sekasi eksploatuoti šį žavų automobilį.
Raminta. 2015 metų, „C4 Piccaso“, 1,6 dyzelis.
„Automobilį įsigijome prieš porą metų.
„2018 metais automobilio rida siekė 176 tūkst. kilometrų. Dabar – beveik 250 tūkst. Su automobiliu važiuojame ganėtinai daug, kursuojame tarp skirtingų miestų. Na patys suprantate. Tai pas vieną močiutę, tai pas kitą. Nepaisant nuolatinio kilometrų „sukimo“, automobilis niekada nepavedė, bet taip yra dėl to, jog stengiamės mašiną prižiūrėti ir jos neapleisti.“
„Tepalus keičiame kas 15 tūkst. kilometrų. Neseniai keitėme generatoriaus dirželį ir galinius amortizatorius. Kiek atsimenu, tai buvo rimčiausios išlaidos, neskaitant filtrų, lempučių ar kitų smulkmenų.“
„Kas labiausiai patinka? Išvaizda. Labai malonus vairuoti. Manevringas mieste, o ir vaikams gale yra užtektinai vietos. Esant poreikiui galines sėdynes galima pastumti į priekį ir tokiu būdu susikrauti daugiau daiktų. Labai patogi funkcija norint parsivežti didesnį krovinį namo.“
„Kas nepatinka? Tamsiu paros metu priekiniai žibintai gan prastokai apšviečia kelią. Navigacija mėgsta grybauti. Ir žinoma, aš asmeniškai norėčiau galingesnio variklio. O visa kita – super“.
Valerijus. 2017 metų, „C4 Piccaso“, 1,6 dyzelis.
„Šį automobilį įsigijome naują – 2017 metais. Tuomet su šeima nusprendėme atsikratyti „Renault Scenic“, su kuriuo pravažinėjome 10 metų.“
„C4 pasirinkome dėl to, jog mums labai patiko automobilio išvaizda, talpi bagažinė ir vidus, kuriame be didelių problemų telpa penki žmonės.“
„Kadangi dažnai keliaujame, su vaikais ir be jų, man labai patinka galimybė lengvai sulankstyti priekinę sėdynę ir tokiu būdu persivežti kokias nors lentas iš Senukų.“
„1,6 litro dyzeliukas mane iki šiol stebina savo ekonomija. Šiai dienai kuro sąnaudų vidurkis siekia 4,9 litro. Ne pagal borto kompiuterį, o pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių ir matuojant kiek kuro telpa į degalų baką.“
„Iki šiol automobilio priežiūrai išleidome maždaug 2000 eurų. Į šią sumą įeina kasmetiniai apsilankymai „Citroen“ atstovybėje bei priekinio stiklo keitimas, nes važiuodami paskui sunkvežimį „pasigavome“ akmenį. Taip pat pagal garantiją keitėme skaitmeninį prietaisų skydelį, kuris po vienerių metų pradėjo strigti arba apskritai neveikdavo“
