Iš antrų rankų

Naudotas ketvirtos kartos „Ford Mondeo“: Pagaliau – rimtesnių trūkumų neturintis „Fordas“

„Ford Mondeo“ – kiekvienam puikiai pažįstamas arba bent kartą kažkur ir kažkada girdėtas vardas. Nors Lietuvoje dominuoja „Opel Insignia“ ir „Volkswagen Passat“, tačiau šio vidutinės klasės modelio istorija prasidėjo dar 1992 metais, kai gamintojas Europoje nusprendė numarinti „Ford Sierra“.

Daugeliui automobilių entuziastų „Ford Sierra“ asocijuojasi su darbininkų klasės herojumi, kuris saulėtą popietę galėdavo nubausti iščiustytą ir gerokai brangesnį „Porsche“, o niūrią darbo dieną patogiai ir smagiai nuvežti į darbovietę. Vis dėlto, standartinės „Ford Sierra“ modifikacijos nebuvo tokios įdomios ar keliančios tiek pat gerų emocijų. Na, nebent užaugote sėdėdami ant galinės „Ford Sierra“ sėdynės.

Naudotas ketvirtos kartos „Ford Mondeo“: Pagaliau – rimtesnių trūkumų neturintis „Fordas“

„Ford“ dar devintame dešimtmetyje nutarė, jog „Sierra“ pakeisiantis modelis turėjo atspindėti tuometines dizaino, kokybės, technologines ir kaštų taupymo tendencijas. Skirtumas tik tas, jog „Ford“ ryžosi ganėtinai drastiškam žingsniui.

Pirmoji „Ford Mondeo“ modelio karta tapo pirmuoju bendrovės modeliu, kuris buvo sukurtas pagal „One Ford“ filosofiją, kuri gamintojui turėjo leisti vieną ir tą patį modelį pardavinėti visose svarbiausiose pasaulio rinkose. Žinoma, dėl tam tikrų reglamento ir pirkėjų poreikių skirtumų, gamintojas atlikdavo keletą esminių pakeitimų, bet 95% formulės buvo kone identiška.

Naudotas ketvirtos kartos „Ford Mondeo“: Pagaliau – rimtesnių trūkumų neturintis „Fordas“

Deja, bet šis drąsus „Ford“ sprendimas, bent jau Jungtinėse Valstijose, nepasiteisino. „Ford Mondeo“ brolis – „Ford Contour“, JAV pirkėjams nepatiko, kurie buvo išlepinti „Ford Taurus“ talpumo ir tiesiog nekreipė dėmesio nei į aukštesnę surinkimo kokybę, nei dinaminį pranašumą. Kadangi „Ford Countour“ nesugebėjo pasiūlyti amerikietiško dydžio puodelių laikiklių ar sėdynių, ant kurio būtų galima surengti golfo turnyrą, automobilis tiesiog labai greitai buvo užmirštas ir nurašytas.

Nepaisant pirmosios nesėkmės, vėlesni „Ford“ bandymai buvo gerokai sėkmingesni. Pavyzdžiui, pirmoji „Ford Focus“ modelio karta ir dabar – ketvirtos kartos „Ford Mondeo“, kuris iš pradžių pasirodė Jungtinėse Valstijose ir tik po ganėtinai ilgo gumos tempimo – Europoje.

Naudotas ketvirtos kartos „Ford Mondeo“: Pagaliau – rimtesnių trūkumų neturintis „Fordas“

DIZAINAS

Kaip ir minėjome anksčiau – „Ford Mondeo“ buvo sukurtas vadovaujantis „One Ford“ filosofija, pagal kurią dizaineriai ir inžinieriai turi atsižvelgti ne į konkretaus žemyno, bet į viso pasaulio vairuotojų skonį. Skamba kaip ganėtinai sudėtinga užduotis, ar ne?

Jeigu varikliai ar pavarų dėžės gali būti absoliučiai vienodos, automobilio stilius ir vizualinė pusė reikalauja žymiai daugiau pastangų. Visgi – automobilis turi įtikti ne tik vokiečiui, ispanui, lietuviui ar čekui, bet ir spalvingai Jungtinių Valstijų bendruomenei.

Automobilio dizainą reikėtų laikyti – vykusiu. Akivaizdu, jog „Ford“ išmoko ne vieną pamoką bendradarbiaujant su „Aston Martin“. Tiesiog pažiūrėkite į tas masyvias radiatoriaus groteles, kurios suformuoja stačiokišką smakrą ir gan agresyviai atrodančią priekinę dalį.

Tuo tarpu už patrauklios išvaizdos slypi „CD“ vardu pavadinta architektūra, kuri buvo naudojama ne tik ankstesniuose „Mondeo“ modeliuose, bet ir „Land Rover Freelander“ bei kai kuriuose „Volvo“ modeliuose, tad tik galite įsivaizduoti kokio senumo inžinieriai sprendimai čia slypi ir kodėl „Ford“ nepanoro investuoti į absoliučiai naują platformą, kuri, galbūt, būtų paklojusi pamatus ne tik „Mondeo“, bet ir visai eilei skirtingų „Ford“ modelių.

Kuomet gamintojas oficialiai pristatinėjo naujos kartos modelį, „Ford“ atstovai ne vieną kartą pabrėždavo, jog atnaujinta ir modifikuota „CD“ struktūra tapo standesnė ir lengvesnė.

Automobilio viršsvorio atsikratymo procedūrų padarinius galima rasti, pavyzdžiui, priekiniame ir viduriniame statramščiuose, kurie buvo pagaminti iš hidroformuoto didelio atsparumo plieno, o sedano ir hečbeko bagažinės dangčių vidinės dalys – iš magnio.

Šių priemonių dėka automobilio kėbulas tapo iki 115 kilogramų lengvesnis, tačiau net 90 kilogramų teko atseikėti saugumo ir komforto įrangai, tad galutinis svorio atsikratymo rezultatas nėra toks įspūdingas.  Ši „Ford Mondeo“ karta tėra tik maždaug 25 kilogramais lengvesnė už savo pirmtaką, tačiau tuo pačiu turi gerokai daugiau saugumo ir komforto įrangos.

Atkreipkite dėmesį:

  • Apdailos detalių girgždėjimas arba nemaloni vibracija – normalus dalykas į kurį nereikėtų kreipti dėmesio.
  • Juodos spalvos lakuotas plastikas greitai ir lengvai subraižomas.
Naudotas ketvirtos kartos „Ford Mondeo“: Pagaliau – rimtesnių trūkumų neturintis „Fordas“

INTERJERAS

„Ford“ automobilių gyvavimo ciklas – stebėtinai ilgesnis negu pagrindinių konkurentų, ir tai puikiai matyti įsėdus net ir į apynaujį modelį.

Jeigu daugelis konkurentų nusprendė vairuotojus pripratinti prie lietimui jautrių prietaisų, „Ford Mondeo“ iki šiol neatsisakė fizinių mygtukų, kurie leidžia valdyti svarbiausias automobilio funkcija.

Verta pažymėti, jog „Ford Mondeo“ darbo vieta nėra ta, kurią galima perprasti iškart. Iš pradžių ji sukuria kaip sudėtingai valdomo automobilio įspūdį, prie kurio priprasti reikia nemažai laiko, tačiau atradus patogią poziciją ir vieną kartą perėjus per svarbiausias funkcijas, automobilis pradeda vairuotoju rūpintis taip pat maloniai, lyg sėdėtumėte savo patogiame fotelyje.

Naujausias (kol kas) „Ford Mondeo“, turintis akivaizdžią amerikietiškos dizaino studijos įtaką, sukuria europietiško automobilio priešingybės įvaizdį. Interjero erdvė niekuomet nebuvo „Ford Mondeo“ silpnybė, nes šis modelis visada buvo kuriamas taip, kad jame tilptų visi – nuo atžalų iki bendradarbių. Trys asmenys gale įsipatogins be didelių problemų, ypač jeigu tai modelis su universalo kėbulo tipu.

Jeigu erdvumo pojūčio sąvoka kone idealiai atitinka amerikiečių poreikius, tai tėra vienintelis privalumas kurį norėtųsi skirti europietiškai ir amerikietiškai sąjungai. Pernelyg daugelyje vietų „Ford Mondeo“ atrodo kaip žemesnės klasės automobiliai, o ir „Lego“ kaladelių estetika aiškia parodo, jog ši „Ford Mondeo“ karta buvo sukurta ne Europoje, o JAV. Tai automobilis, skirtas tapti alternatyva JAV populiariems „Honda Accord“, „Toyota Camry“, o ne europietiškiems „Opel Insignia“ ar „Volkswagen Passat“.

Šis, nors ir nedidelis, trūkumas, nepadarys didelės įtakos renkantis automobilio, ypač jeigu rinksitės importuotą iš JAV, tačiau multimedijos sistema gali tapti tikra rakštimi visiems puikiai žinomoje kūno dalyje.

Nepriklausomai nuo įrangos lygio, „Ford Mondeo“ turės centrinėje konsolėje sumontuotą lietimui jautrų ekraną, kurio pagalba teks valdyti „Sync“ vardu pavadintą multimedijos sistemą. Prie multimedijos sistemos valdymo reikės priprasti, tačiau jutiklinio ekrano kampuose esantys truputėlį palengvina ir taip sunkų sistemos valdymą.

Tai, kad pati sistema ne taip greitai reaguoja į kiekvieną vartotojo komanda šiek tiek vargina, tačiau navigacijos veikimas veikia gana gerai.

Atkreipkite dėmesį:

  • Elektronika. „Ford Mondeo“ yra aprūpintas įvairiausiais elektronikos prietaisais, kurie anksčiau ar vėliau pradės pokštauti. Pavyzdžiui, sklandžiai veikusi „Bluetooth“ jungtis – pradės funkcionuoti netinkamai. Taip pat gali nustoti veikti multimedijos valdymui skirti mygtukai, navigacijos veikimas gali tapti per lėtas. Programinės įrangos atnaujinimai arba sistemos perprogramavimas paprastai pašalina šiuos gedimus.
  • Guoliai. Jie dėvisi gana greitai, nepriklausomai nuo variklio.
Naudotas ketvirtos kartos „Ford Mondeo“: Pagaliau – rimtesnių trūkumų neturintis „Fordas“

DINAMIKA

Kuomet „Ford“ pristatė ketvirtos kartos „Mondeo“ modelių šeimą, gamintojas teigė, jog jis turi pačią plačiausią variklių gamą per visą modelio istoriją, ir tai – tiesa.

Vien Europos rinkai skirti modeliai (jie buvo gaminami Ispanijoje esančioje gamykloje), priklausomai pagaminimo metų, buvo siūlomas su varikliais, kurie turėjo patenkinti bet kokio vairuotojo poreikius.

Akivaizdu, jog 1,0 litro benzininis arba 1,6 litro dyzelinis varikliai nėra patys tinkamiausi pasirinkimai tokio dydžio automobiliui. Nebent turite labai ribotą biudžetą pačiam automobiliui.

Atsižvelgiant į automobilio svorį bei kokią funkciją šiame gyvenime turi atlikti „Ford Mondeo“, pačiu universaliausiu varikliu galime laikyti 1,5 litro darbinio tūrio benzininį arba 2 litrų darbinio tūrio dyzelinį variklius.

Abu varikliai generuoja pakankamą sukimo momento kiekį, kuris leidžia komfortiškai judėti su srautu arba norint ką nors aplenkti.

Jeigu absoliuti dinamika yra ta savybė, dėl kurios labai rimtai apsvarstytumėte „Ford Mondeo“ įsigijimą, tuomet galėsite rinktis tik iš dviejų opcijų: 2 litrų, 240 arklio galių generuojančio keturių cilindrų motoro arba 2,7 litro, 6 cilindrų, 325 arklio galias išvystančio motoro.

Pastarasis, deja, buvo siūlomas tik JAV rinkai, tad tokią versiją Europoje sutiksite ganėtinai retai. Vietoje to, dauguma modelių atvykę iš Šiaurės Amerikos turės absoliučiai buka 2,5 litro darbinio tūrio variklį, kuris išvysto juokingai atrodantį 237 Nm sukimo momentą.

Jeigu variklio pasirinkimas bus ganėtinai lengva užduotis, pavarų dėžės subtilybės gali šiek tiek apsukti galvą.

„Ford“ norėdama išvengti dar vieno, itin brangaus fiasko, susijusio su „Power Shift“ transmisija, ketvirtos kartos „Ford Mondeo“ buvo komplektuojamas su keliomis skirtingomis pavarų dėžėmis.

Hibrdinę pavarą turinčios versijos turi ganėtinai elementarios konstrukcijos ir lengvai prižiūrimą „CVT“ (bepakopę) pavarų dėžę, ir ties čia prasideda tikras labirintas.

Benzininiai varikliai visuomet buvo komplektuojami su hidrauline automatine pavarų dėže, kuri gamintojo būstinėje geriau žinoma „6F35“ vardu. Jos veikimas nėra vertas išskirtinių pagyrų, tačiau ji savo darbą atlieka neblogai.

Tuo tarpu dyzeliniai varikliai iki 2017 metų buvo komplektuojami su modernizuota, bet dar rizikos grupėje esančia „Power Shift“ – dvigubą sankabą turinčia pavarų dėže. Nuo 2017 metų ją pakeitė tradicinė, 8 laipsnių hidraulinė automatinė pavarų dėžė. Pastaroji – veikia žymiai sklandžiau ir užtikrinčiau. O ir reikėtų pabrėžti, jog šią transmisiją gamina „ZF“.

Atkreipkite dėmesį:

  • 2 litrų dyzeliniai varikliai turi tris silpnąsias vietas: aukšto slėgio siurblį, nesandarų termostato korpusą ir purkštukus, kurių būklę tiesiog privaloma patikrinti, jeigu dominančio automobilio rida viršija 150 000 kilometrų
  • 1 litro „EcoBoost“ benzininio variklio silpnoji vieta –aušinimo sistemos grandinė. Pastarojoje gali atsirasti nesandarių vietų, dėl kurių variklis gali perkaisti.
  • Pirkdami dyzelinį variklį privalote žinoti, jog anksčiau ar vėliau turėsite pakeisti ganėtinai brangų smagratį.
  • 1,6 litro „TDCI“ dyzelinio variklio („Euro 5“ taršos standarto) planinių aptarnavimų dažnumas periodiškumas: 1 metai arba 20 000 kilometrų.
  • 1 litro „EcoBoost“ paskirstymo sistemos aptarnavimas turi vykti kas 10 metų arba 240 000 kilometrų. „EcoBlue“ dyzelinių variklių – kas 10 metų arba 240 000 kilometrų.
Versija
Gamybos metai
Varantieji ratai
GaliaNM
1.0 EcoBoost
2014-2018Priekiniai125 AG170 Nm
1.5 EcoBoost
2014-Priekiniai160/165 AG242 Nm
2.0 EcoBoost
2014-2018Priekiniai203 AG345 Nm
2.0 EcoBoost
2014-2018Priekiniai240 AG345 Nm
1.5 TDCI2015-2018Priekiniai120 AG270 Nm
1.6 TDCI
2014-2018Priekiniai115 AG270 Nm
2.0 TDCI
2014-Priekiniai arba visi keturi150/180/190 AG350/400 Nm
2.0 TDCI2014-Priekiniai arba visi keturi210 AG450 Nm
Hibridas
2019-Priekiniai187 AG300 Nm

VALDYMAS

Nuo pat „Ford Focus“ pasirodymo, šios markės automobiliai sugebėjo transformuotis iš neįsimenančių dėžučių į smagiai valdomų kasdieninių automobilių. Nenuostabu, jog kompanija netrukus šį talentą pradėjo diegti ir į kitus modelius.

Pastarosios dvi „Ford Mondeo“ modelio kartos visuomet palikdavo gerą įspūdį, kuomet ateidavo metas pakalbėti apie važiavimo savybes, tad kokį gerybių kraitelį gali pasiūlyti ši „Ford Mondeo“ modelio karta?

Kad ir kaip norėtume pagirti „Ford Mondeo“ už dinamiką ar nuostabų valdymą, ši „Ford Mondeo“ karta nėra tokia gyvybinga kaip jo pirmtakas.

Greitkeliuose ir užmiestyje, kur tokie automobiliai dažniausiai praleidžia nemažai laiko, „Ford Mondeo“ elgiasi nepaprastai gerai. Pakaba, regis, buvo specialiai pritaikyta važiavimui 110 – 130 km/val. greičiu.

Pakaba sureguliuota meistriškai, todėl „Mondeo“ turėtų būti toks pats patogus važiuojant ilgus atstumus ar malantis mieste kasdien kaip ir kai kurie aukštesnės klasės analogai. Toks dėmesys komfortui suteikia „Ford“ atpalaiduojančio automobilio elgesną, kuri visiškai tinka tokio tipo mašinoms.

Į pagalbą pasitelkus savo vairavimo įgūdžių meistriškumą, netrukus sužinosite, jog „Ford Mondeo“ valdymo savybėms galima skirti tik vidutinišką balą, bet ar vargu ar verta apie tai kalbėti plačiau. Visuose keliuose jis jaučiasi esąs didelis ir nesugeba paslėpti savo dydžio taip sumaniai kaip jo pirmtakai.

Vairo mechanizmo reakcija į pasukimus – aiški, tačiau automobilis nesijaučia itin veržlus, o sukibimas su kelio danga subalansuotas taip, jog užtikrintų stabilumą, o ne vikrumą.

Atkreipkite dėmesį:

  • Dantytąjį diržą reikia keisti kas 200 000 kilometrų arba kas 10 metų. (Išskyrus 1,6 „TDCI“ – 180 000 kilometrų arba kas 9 metus).
  • Visiems (išskyrus vieną) dyzeliniams varikliams planinių aptarnavimų dažnumas siekia kas 2 metus arba 30 000 kilometrų.
  • Techninės apžiūros intervalai priklauso nuo kiekvieno variklio ir „Euro“ standarto. Benzininiams varikliams planiniai aptarnavimai turi būti vykdomi kas vienerius metus arba kas 20 000 kilometrų. Nebent tai „Euro 6.2“ standartą (nuo 2018 m. gegužės) atitinkantys „EcoBoost“ motorai. Šių motorų aptarnavimus reikia atlikti kas 2 metus arba 30 000 kilometrų.
Naudotas ketvirtos kartos „Ford Mondeo“: Pagaliau – rimtesnių trūkumų neturintis „Fordas“

Gamintojo atšaukimai

  • 2018 m. rugsėjo mėn.  Gamintojas paskelbė atšaukiantis automobilius, pagamintus nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. balandžio mėn, dėl oro kondicionieriaus kompresoriaus sankabos lūžio rizikos.
  • 2019 m. rugsėjo mėn. Nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2019 m. vasario mėn. pagaminti modeliai buvo atšaukti dėl akumuliatoriaus skysčio nutekėjimo aplink neigiamo poliaus gnybtą.
  • 2019 m. gruodžio mėn. Automobiliai pagaminti iki 2016 m. birželio mėn. buvo atšaukti dėl sankabos disko gedimo rizikos. „Ford“ atšaukė automobilius tik su „EcoBoost“ varikliais.
  • 2020 m. rugsėjo mėn. Automobiliai pagaminti iki 2017 m. vasario 28 dienos buvo atšaukti dėl neteisingo oro pagalvių pripūtimo ir nuolaužų išsiskleidimo išsiskleidžiant oro pagalvei pavojaus.

KODĖL VERTA ĮSIGYTI?

  • Važiavimo komfortas
  • Garso izoliacija
  • Galimybė rinktis iš kelių kėbulo tipų
  • Efektyvi hibridinė pavara
  • Komforto įrangos gausa
  • Eksploatacijos kaštai

KODĖL NE?

  • Hibridinės versijos bagažinės tūris
  • Benzininių variklių apetitas degalams galėtų būti mažesnis
  • Kai kurios apdailos detalės galėtų būti kokybiškesnės
  • Prietaisų valdymas galėtų būti paprastesnis
  • Multimedija – pernelyg
  • Tikrai ne pati geriausia ergonomika

Mūsų pasirinkimas: „Ford Mondeo 2.0 Hybrid Titanium“ arba „Ford Mondeo 2.0 TDCI 180 Vignale“

„Ford“ ganėtinai anksti įžengė į automobilių su hibridine pavara segmentą. Žinoma, ne taip anksti kaip „Toyota“, tačiau gerokai anksčiau negu pagrindiniai konkurentai.

Žvalgydamiesi į „Ford Mondeo“ pusę, būtinai išbandykite hibridinę versiją. Ypač jeigu norite automobilio su benzininiu varikliu, nes šios modifikacijos apetitas degalams mieste yra ganėtinai mažas, o hibridinės pavaros veikimo malonumo negadina net „CVT“ pavarų dėžė, kuri pradeda triukšmauti tik tada, kai akceleratoriaus pedalą įminate iki dugno.

Daugiau kilometrų įveikiantys vairuotojai turėtų nesukti galvos ir tiesiog pasirinkti 2 litrų dyzelį. Ypač 180 arklio galių generuojančią versiją, kuri siūlo optimalų dinamikos ir eksploatacijos kaštų vidurkį. Žinoma, 150 arklio galių generuojanti versija bus taupesnė, bet „Ford Mondeo“ su šiuo varikliu jaučiais taip, lyg ką tik cigarečių pakelį surūkęs atletas.

Back to top button