Iš antrų rankų

Prieš keletą dešimtmečių įkurtas automobilių gamintojas „Lexus“ sugebėjo visam pasauliui parodyti, jog „Mercedes-Benz“ S klasė nėra vienintelis pasirinkimas tiems, kas prioritetu laiko aukščiausio lygio komfortą, technologinę pažangą ir sunkiai pralenkiamą kokybę. Vis dėlto, jeigu „Lexus LS“, o vėliau ir „Lexus RX“, padėjo užkariauti Jungtines Valstijas, Europoje „Lexus“ iki šių dienų priklauso nykštukinių gamintojų lygai. 

Japonijos automobilių gamintojas ieškojo įvairiausių būdų, kuriais pavyktų padidinti savo rinkos dalį ir tokiu būdu padidinti pardavimų apimtis Europoje iki 100 000 vnt. per metus, tačiau bet kokios pastangos nepadėjo „Lexus“ žengti net 60 000 vnt. per metus ribą.

1999-aisiais debiutavęs „Lexus IS“ buvo vienas iš tų modelių, sukurtų specialiai europiečiams. Kompaktiškas, solidus, turintis klasikinę komponuotę ir universalo kėbulą, tačiau visos pastangos nuėjo veltui.

21-erius metus – tiek metų reikėjo, kol „Lexus“ kantrybė baigėsi. Vietoje to, kad bandytų dar kartą europiečiams įsūdyti modernizuotą „Lexus IS“ sedaną, jie pasielgė racionaliai ir logiškai – nutraukė „IS“ modelio eksportą į Europą.

Nors bet kokių įdomesnių alternatyvų pasirinkimas sumažėjo, tačiau galbūt dabar yra pats geriausias metas atsigręžti į tai, ką gamintojas siekė pristatyti kaip japonišką 3 serijos BMW.

Po dviejų, ganėtinai blankiai atrodžiusių „Lexus IS“ modelio kartų, 2013 metais pasirodęs modelis ryžosi transformuotis iš pagrindų. „Lexus“ vietoj bandymų kopijuoti BMW, ką drąsiai stengėsi daryti anksčiau, sulig „XE30“ pasirodymu prioritetą teikė savų idėjų perteikimui.

Būtent dėl šios priežasties „Lexus IS“ nebeatrodė kaip nyki balta paklodė, o variklių gamoje nebeliko dyzelinu maitinamo variklio, o taupumą ir efektyvumą propagavo europiečių tuomet ignoruota hibridinė pavara. Pastaroji buvo bene didžiausias „Lexus IS“ privalumas.

Hibridinė pavara buvo itin kompaktiškos galinės ašies konstrukcijos dalis, kurioje taip pat buvo sumontuotas generatorius, galios skirstytuvas ir reduktorius. Nikelio-metalo baterijos taip pat buvo sumontuotos po bagažine. Kaip bebūtų keista, tačiau šis sprendimas nepadarė didelės įtakos bagažinės tūriui. Hibridinės versijos bagažinės tūris siekė 450 litrų.

Kaip ir kituose „Toyota“ hibridiniuose automobiliuose, vandeniu aušinamas elektros variklis trumpam galėjo savarankiškai varyti galinius ratus, tačiau paprastai jis veikdavo kartu su varikliu, kad užtikrintų varomąją jėgą.

2,5 litro benzininis variklis, naudotas „IS 300h“ (ir kitose) versijoje, iš esmės yra labai artimas tam, kurį „Toyota“ naudoja ne Europos rinkai skirtuose „RAV4“ ir „Camry“ modeliuose. Skirtumas tik tas, jog „Lexus“ naudojamame agregate yra specifinis paskirstymo velenas ir stūmoklis, jog būtų galima pritaikyti asimetrinį suspaudimo ir išsiplėtimo santykį.

Europoje „Lexus IS“ taip pat buvo siūlomas su 2,0 litrų, keturių cilindrų benzininiu varikliu su turbokompresoriumi. Jis išvystė 241 arklio galią ir 350 Nm sukimo momentą. Tai nėra labai daug, tačiau ją vertėtų rinktis vien dėl to, jog šis motoras buvo suporuotas su tradicine, hidrauline automatine pavarų dėže, o ne klykti mėgstančia „CVT“.

Vis dėlto, gera žinia yra ta, jog Lietuvoje yra daugiau negu pakankamai automobilių, atvykusių iš Jungtinių Valstijų. Iš ten parvykę automobiliai dažnai turi 3,5 litro, 6 cilindrų jėgaines (IS 350), kurios iš dalies išsprendžia dinamikos trūkumą, tačiau už tai turėsite dažniau užsukti į degalų kolonėlę. Visgi – 6 cilindrų varikliai nėra patys taupiausi, kad ir kokie dideli optimistai būtumėte.

„Lexus“ kurdama „XE30“ kartos modelį įdėjo nemažai pastangų tobulinant ankstesniame modelyje nusivylimą kėlusią važiuoklę. Nors priekinės pakabos konstrukcija išliko nepasikeitusi, tačiau dauguma komponentų buvo pakeisti. Tuo tarpu gale atsirado gerokai pažangesnė daugiasvirtė pakaba, kurioje specifinės spyruoklės ir amortizatoriai automobiliui leidžia keliu riedėti sklandžiau ir stabiliau. Nebent tai „F-Sport“ modelyje randami adaptyvūs amortizatoriai, kurių veikimo savybės nesugeba transformuoti automobilio elgesio.

Elektrinį vairo stiprintuvą „Lexus IS“ perėmė iš didesniojo „GS“, tačiau šiame modelyje kompanijos inžinieriai jį suderino taip, kad geriau tiktų mažesniajam „IS“. Be to, „Lexus“ anuomet gyrėsi, jog stabdžių sistema taip pat buvo visiškai nauja, kuri buvo sukurta pasinaudojus patirtimi kuriant įžymųjį „LFA“.

Didžiausias skirtumas tarp „Lexus“ ir BMW ar „Mercedes-Benz“ justi automobilio viduje. Surinkimo kokybė – tiesiog nepriekaištinga, tačiau prietaisų išdėstymas vis dar primena, jog japonai nesugeba suprasti elementarių funkcionalumo taisyklių. Tiesiog pirmą kartą atsisėdę už „Lexus IS“ vairo pabandykite pasinaudoti navigacijos sistema arba pakeisti tam tikrus automobilio nustatymus. Vieni nustatymai – multimedijos ekrane, kiti – prietaisų skydelyje.

Nors visi  mygtukai, rankenėlės ir kiti įrenginiai veikia nepriekaištingai, tačiau „Lexus“ nesupranta, jog prabangus sedanas privalo būti daugiau nei didelis skaičiuotuvas.

Palyginus su pakankamai žemais prieš tai gaminto „Lexus IS“ standartais, „XE30“ keliu rieda neįprastai natūraliai ir labai maloniai. Vairo mechanizmas sukuria vikraus ir netgi aštraus automobilio įspūdį, o posūkiuose „Lexus IS“ išlaiko pagirtiną pusiausvyrą.

„Lexus IS“ sugeba vairuotojui suteikti tam tikrą pramogą, tačiau bet kokias rimtesnes linksmybes stabdo hibridinė pavara. Ji, dinamikos požiūriu, yra pernelyg ribota, dėl įkyrios „CVT“ pavarų dėžės darbo ir įkyrios stabilumo kontrolės. Be to, V6 varikliui tiesiog trūksta galios, jog sužadintų vairavimo malonumą.

Liūdniausia yra tai, jog nauji „IS“ gabumai dažnai pasitarnauja tam, kad išryškintų hibridinės pavaros trūkumus ir būtent dėl to „Lexus IS“ praranda patrauklumą tiems, kas tikisi atsisėti už japoniškos 3 serijos BMW vairo.

Vis dėlto, tai gali būti ir „Lexus IS“ stiprybė, tiems kas mėgsta tolygų, šiek tiek atpalaiduojantį keliavimo būdą, vargu ar šioje klasėje yra panašaus lygio automobilių.

KODĖL TURĖTUMĖTE ĮSIGYTI?

• Išskirtinis dizainas
• Taupi hibridinė sistema
• Vienas iš nedaugelio šios klasės atstovų su galinių ratų pavara
• Sunkiai pralenkiamas patikimumas
• Gerai subalansuota pakaba

KODĖL NE?

• Buka bepakopė „CVT“ automatinė pavarų dėžė
• Dinaminėmis savybėmis nusileidžia analogams iš Europos
• Nepatogi naudotis multimedijos sistema
• Vidutiniška erdvė ant galinių sėdynių

AUTOMOBILIO KAINA

„Lexus“ automobilių pasiūla Lietuvoje nėra tokia gausi kaip, pavyzdžiui, „Audi“ ar BMW, o tai gali apriboti galimų pasirinkimų gretas. Be to, Lietuvoje naudotų „Lexus IS“ išliekamoji vertė yra šiek tiek mažesnė už analogiškų „Audi A4“ ar 3 serijos BMW.

Naudotų automobilių rinkoje trečios kartos „Lexus IS“ kaina prasideda nuo maždaug 12 000 eurų. Atsižvelgiant į mašinos klasę – tai nėra ypatingai didelė suma, tačiau yra vienas didelis ir riebus bet.

Didžioji dauguma egzempliorių, kainuojančių 12 000 - 15 000 eurų pasižymi trimis savybėmis: a ) automobilio rida viršija 200 000 kilometrų b ) automobilis yra prastos komplektacijos c ) automobilis pasižymi neaiškia istorija.

DETALIŲ KAINOS

• Oro filtras ~ 15 eurų
• Alkūninio veleno riebokšlis ~ 10 eurų
• Išmetimo kolektoriaus tarpinė ~ 20 eurų
• Oro slėgio padangoje daviklis ~ 40 eurų
• Amortizatorius ~ 80 eurų
• Uždegimo žvakė ~ 15 eurų
• Stabdžių diskas ~ 40 eurų
• Stabdžių trinkelių komplektas ~ 40 eurų
• Vairo traukės antgalis ~ 20 eurų
• Aušinimo skysčio temperatūros daviklis ~ 10 eurų
• Oro srauto  matuoklė ~ 50 eurų

EKSPLOATACIJA

„Lexus“ automobiliai visame pasaulyje garsėja kaip patikimi, ištvermingi ir tiesiog nekeliantys pernelyg didelių rūpesčių jų savininkams. Iš dalies – tai yra tiesa. Tačiau kaip ir daugelis automobilių, taip ir „Lexus IS“ nėra absoliučiai tobulos vežėčios.

• Pasitaiko atvejų, kuomet neaiškūs pašaliniai garsai pradeda sklisti iš priekinių garsiakalbių arba ventiliacijos angų. Įprastai, už tokių garsų neslypi jokia techninė problema. Tai tiesiog įprastas reiškinys;
• „Lexus“ turėjo neeilinį priedą – avarijos atveju pasikeliantį variklio dangtį. Jis pasikelia tam, jog partrenktas pėsčiąjį liktų gyvas. Vis dėlto, ši funkcija suveikia ir kaip partrenkiate gyvūną;
• Nemaža dalis „Lexus IS“ savininkų skundžiasi, jog priekinis buferis nėra atsparus akmenukams ir kitiems kenkėjams;
• Automobiliui manevruojant mažu greičiu iš galinių ratų gali pradėti sklisti spragsėjimo garsai. Įprastai, šiuos garsus skleidžia atsilaisvinę galinių ratų suportai;
• Multimedijos sistema mėgsta strigti, neveikti arba tiesiog ožiuotis be rimtesnės priežasties. Įsigijus „Lexus IS“ rekomenduojama įdiegti naujausią programinės įrangos versiją;
• Neveikianti hibridinė pavara, neveikianti šildomų sėdynių opcija ar lėtai atsilenkiantys šoniniai veidrodėliai labai dažnai byloja, jog atėjo metas keisti 12 voltų akumuliatorių, esantį „Lexus“ bagažinėje;
• Benzininiai varikliai yra vieni patikimiausių rinkoje, bet tik su sąlyga, jeigu planiniai aptarnavimai atliekami laikantis gamintojo nurodymų;
• „F-Sport“ modeliuose esančios stabdžių trinkelės nusidėvi ganėtinai greitai. Taip yra dėl didelės trinties mišinio, iš kurio jos yra pagamintos;
• Automobilio kėbulą degančio dažų sluoksnis nėra pats storiausias. Tai reiškia, jog minimalūs įbrėžimai ant kėbulo atsiranda ganėtinai greitai;
• Baltos spalvos putos aplink vandens siurblį yra gera indikacija, jog vandens siurbliui ateina paskutinioji;
• Variklio alyvą rekomenduojama keisti kas 8000 - 15 000 kilometrų;

GERIAUSIOS VERSIJOS

 „Lexus IS 200t“, „IS 300“, „IS 350“

„Lexus“ automobilių dinamiką visuomet sugadindavo nuolatos kriokianti „CVT“ bepakopė automatinė pavarų dėžė. Jeigu mėgstate pasivažinėti dinamiškiau, tuomet „CVT“ tampa tikra rakštis sėdimojoje.

Gera žinia yra ta, jog „Lexus“ gamino kelias modifikacijas, kurios iš dalies išsprendžia prastą „CVT“ pavarų dėžės darbą. „Lexus IS 200t“, „Lexus IS 300“, „Lexus IS 350“ versijos neturėjo hibridinės pavaros bei buvo aprūpinti 6 arba 8 laipsnių automatinėmis pavarų dėžėmis.

Jeigu prioritetą teikiate vairavimo malonumui, tuomet būtent šios versijos turėtų būti jūsų akiratyje.

„Lexus IS 300h“

„Lexus“ eksperimentai su dyzeliniais varikliais baigėsi tragiškai, todėl nenuostabu, jog visi modernūs „Lexus“ modeliai buvo aprūpinami hibridine pavara. Europoje pati populiariausia „IS 300h“ versija buvo perkama dėl dviejų priežasčių: mažos CO2 emisijos ir ganėtinai krikščioniškų degalų sąnaudų. Ypač mieste, kur automobilis dažniau rieda mažu greičiu, o nuolatiniai sustojimai tarp sankryžų priverčia stebėti kaip vidutinės degalų sąnaudos perkopia 10 litrų ribą 100 kilometrų.

GALERIJA