REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš 105 metus, 1908 m. spalio mėn. pabaigoje pasaulis išvydo „Renault AX“ – vieną pirmųjų bandymų sukurti pigų automobilį Europai.
1899 m. Paryžiaus priemiestyje Bijankūre pradėjo veikti brolių Louis, Marcelio ir Fernando Renault įsteigta įmonė, kurią jie pavadino „Sociéte Renault Frères“. Tuo metu, t. y. XIX a. pabaigoje, automobilis vis dar atrodė didžiulė, tik nedidelei turtingų entuziastų grupelei prieinama prabanga. Nors XX a. pradžioje pasaulyje tebuvo vos keli automobilių gamintojai, tačiau jie rinkosi skirtingas plėtojimo kryptis. Vieni nusprendė gaminti tik išskirtinius ir privilegijuotai mažumai skirtus automobilius, o kiti pasuko didžiųjų išradimų keliu ir ėmėsi gerinti greičio rekordus bei konstruoti kelių cilindrų didelio galingumo variklius.
1903 m. lenktynių Paryžius-Madridas avarijoje žuvo Marcelis Renault. Jo broliai pasuko trečiuoju keliu, kurio dvasia neturėjo nieko bendra nei su automobiliu sportu, nei su arogantiškuoju, privilegijuotiesiems skirtu prašmatnumu. Viename savo interviu, kurį Louis Renault davė spaudai maždaug trečiajame XX a. dešimtmetyje, jis prisipažino, kad keliaudamas savo automobiliu per Prancūziją, matė šimtų smalsių paprastų prancūzų – moterų ir vyrų, jaunimo ir garbaus amžiaus gyventojų – žvilgsnius. Ir būtent tada jis suprato, jog šie žmonės irgi nusipelnė nuosavo automobilio: galbūt su mažesniu varikliu, tačiau tokio, kuris būtų prieinamas plačiausiems visuomenės sluoksniams. Reikia pasakyti, kad pati mažų automobilių idėja broliams Renault nebuvo visiškai nauja: juk pats pirmasis šio ženklo automobilis pavadintas „Voiturette“ (prancūzų kalba – automobiliukas), o žodis „Voiturette“ išliko ir jį pakeitusių „A“, „B“ ir „C“ modelių pavadinimuose.

Prieš 105 metus, 1908 m. spalio mėn. pabaigoje pasaulis išvydo „Renault AX“ – vieną pirmųjų bandymų sukurti pigų automobilį Europai.
1899 m. Paryžiaus priemiestyje Bijankūre pradėjo veikti brolių Louis, Marcelio ir Fernando Renault įsteigta įmonė, kurią jie pavadino „Sociéte Renault Frères“. Tuo metu, t. y. XIX a. pabaigoje, automobilis vis dar atrodė didžiulė, tik nedidelei turtingų entuziastų grupelei prieinama prabanga. Nors XX a. pradžioje pasaulyje tebuvo vos keli automobilių gamintojai, tačiau jie rinkosi skirtingas plėtojimo kryptis. Vieni nusprendė gaminti tik išskirtinius ir privilegijuotai mažumai skirtus automobilius, o kiti pasuko didžiųjų išradimų keliu ir ėmėsi gerinti greičio rekordus bei konstruoti kelių cilindrų didelio galingumo variklius.
1903 m. lenktynių Paryžius-Madridas avarijoje žuvo Marcelis Renault. Jo broliai pasuko trečiuoju keliu, kurio dvasia neturėjo nieko bendra nei su automobiliu sportu, nei su arogantiškuoju, privilegijuotiesiems skirtu prašmatnumu. Viename savo interviu, kurį Louis Renault davė spaudai maždaug trečiajame XX a. dešimtmetyje, jis prisipažino, kad keliaudamas savo automobiliu per Prancūziją, matė šimtų smalsių paprastų prancūzų – moterų ir vyrų, jaunimo ir garbaus amžiaus gyventojų – žvilgsnius. Ir būtent tada jis suprato, jog šie žmonės irgi nusipelnė nuosavo automobilio: galbūt su mažesniu varikliu, tačiau tokio, kuris būtų prieinamas plačiausiems visuomenės sluoksniams. Reikia pasakyti, kad pati mažų automobilių idėja broliams Renault nebuvo visiškai nauja: juk pats pirmasis šio ženklo automobilis pavadintas „Voiturette“ (prancūzų kalba – automobiliukas), o žodis „Voiturette“ išliko ir jį pakeitusių „A“, „B“ ir „C“ modelių pavadinimuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

COB19120380101


XX a. pradžioje Prancūzijos automobilių pramonė tiesiog suklestėjo. Nors tas laikas, kai Prancūzijos Respublikos vidurinioji klasė jau galėjo prie savo namų pasistatyti nuosavą automobilį, dar nebuvo atėjęs, „Renault AX“ modelis buvo pats ryškiausias žingsnis šia kryptimi. Tuo metu įmonė „Renault“ tapo „Chambre Syndicale des Constructeurs d' Automobiles“ (Prancūzijos automobilių gamintojų asociacijos) nare, o 1904 m. ji jau turėjo 120 prekybos atstovų ir filialų Prancūzijoje bei keliose Europos šalyse ir kasmet pagamindavo apie 1000 įvairių šio ženklo modelių.
Pirmieji pigaus ir lengvai valdomo automobilio eskizai pasirodė 1906 m. Tai ir buvo „Renault AX“, kuris pagal sumanymą turėjo tapti mažesniąja tuo metu gaminamo „Renault AG“ versija. 1907 m. suprojektuoti „Renault AX“ prototipai: ant tvirto plieninio rėmo su 1950 mm pločio važiuoklės baze sumontuotas dviejų cilindrų 1060 cm³ tūrio variklis. Tuo metu dar niekas negalėjo įsivaizduoti, kad po daugelio metų Europoje „Renault“ taps 1,1 l automobilių klasės gamybos lydere, o panašaus galingumo automobiliai, tik jau su keturių cilindrų varikliais, senajame žemyne bus vieni perkamiausių. Reikėtų priminti, kad 1100 cm³ variklių dinastija, kuriai pradžią „Renault“ davė išleisdama 4CV modelį ir kuri „ketvirtukuose“, „aštuntukuose“‘ bei „penktukuose“ buvo montuojama iki pat bazinio pirmosios kartos „Clio“ varianto, tebegaminama ir šiandien.
Na, o ant minėto „Renault AX“ prototipo variklio alkūninio veleno buvo uždėti atsvarai, pats variklis paleidžiamas rankena, o uždegimas – aukštos įtampos magnetiniu impulsu.
Kaip ir kituose „Renault“ modeliuose, radiatorius buvo sumontuotas už maitinimo bloko. Variklio dangtis išsiskyrė charakteringa ir iki pat trečiojo dešimtmečio pabaigos būtent „Renault“ automobiliams būdinga forma. Iš ketaus pagamintas vienaeilis ir keturtaktis „Renault AX“ maitinimo blokas turėjo paprastą karbiuratorių ir pasiekdavo maždaug 7 AG galią. To pakako, kad 1050 kg sveriantis automobilis galėtų važiuoti didžiausiu maždaug 45 km/val. greičiu. „Renault AX“ ilgis, plotis ir aukštis (ištempus sulankstomą stogą) buvo atitinkamai 2900 mm, 1350 mm ir 1800 mm. Elipsės formos lingės atliko priekinės ir galinės pakabos vaidmenį – tai buvo įprastas to meto sprendimas. Rankinę, nesinchronizuotą trijų greičių transmisiją išrado Louis Renault. Kūgio formos sankabos bei stabdžių, kuriuos varė jungiamasis velenas, o stabdymo jėga ėjo į galinius ratus, aptaisai buvo pagaminti iš odos. „Renault AX“ pirmą kartą parodytas 1908 m. spalio mėn. vykusioje Paryžiaus automobilių parodoje, o šiek tiek vėliau – ir Londono Earls Court parodoje, kur sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą. Pirkėjai galėjo įsigyti kelias šio modelio versijas: su atviru arba pusiau atviru (fajetono) kėbulu, su sulankstomu arba nejudančiu stogu. Už papildomą mokestį būdavo sumontuojamas net priekinis langas, kuris veikiau tik mažino aerodinaminį pasipriešinimą ir apsaugodavo vairuotoją nuo vandens bei purvo, ir papildomas galinis suolas. „Renault AX“ modelio pirkėjai netgi galėdavo užsisakyti tik važiuoklę su varikliu, o kėbulą jiems pagamindavo kokia nors kita kėbulų gamyba užsiimanti įmonė, kurių tuo metu rinkoje veikė tikrai nemažai. Priekyje buvo sumontuoti dujiniai žibintai, dar vadinti „karbido žibintais“: karbidui reaguojant su vandeniu, žibinto kolboje išsiskirdavo acetilenas, kuris truputį apšviesdavo kelią. Jokių rimtų rėmo konstrukcijos pakeitimų per kelerius ateinančius metus nebuvo padaryta. 1910 m. rinkai pateikta versija su varikliu, galinčiu išvystyti maždaug 12 AG, esant 1800 aps./min., ir didžiausią tuometinį greitį – apie 50 km/val. „Renault AX“ galėjo įsigyti ne tik Prancūzijos, bet ir Didžiosios Britanijos, Belgijos, Šveicarijos Italijos, Rusijos bei kitų šalių gyventojai.

REKLAMA

COB19080350101


Nors pirmasis bandymas sukurti pigų automobilį ir labai pasisekė, tačiau „Renault AX“ vis dar surinkinėdavo rankiniu būdu, todėl Bijankūro gamyklos pajėgumai buvo gana riboti. Tuo metu, kai prasidėjo šio sėkmingai rinką užkariavusio automobilio gamyba, gamykloje dirbo apie 3 tūkstančius darbuotojų. Gamybos technologijos ypač patobulėjo praėjusio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje: kai 1913 m. buvo nuspręsta nutraukti šio automobilio gamybą, 5,2 tūkst. darbuotojų per metus jau surinkdavo apie 10 tūkst. įvairių rūšių automobilių. Manoma, kad mažasis „Renault“ kainavo apie 900 JAV dolerių. Įmonė jau buvo smarkiai priartėjusi prie puikaus „masinio automobilio“ gamybos, tačiau nutraukus „Renault AX“ gamybą, vos po kelių mėnesių įsiliepsnojo Pirmasis pasaulinis karas, ketveriems metams praktiškai sustabdęs automobilių pramonės raidą Europoje.
„Renault AX“ buvo pirmasis pigiausių Europoje automobilių grupės modelis. Keli šio ženklo egzemplioriai pateko ir į augančią Lenkijos rinką: maždaug 1906 m. balandžio mėn. Varšuvoje, Leszno g. 25 esantis „Auto Garage“ tarptautinis filialas, kuris tuo metu priklausė p. Perraudinui, oficialiai pradėjo pardavinėti „Renault“ automobilius. Iš kelių tūkstančių pagamintų „Renault AX“ modelių šiandien išliko vos keli, kurie tapo kiekvienos kolekcijos bei visų Concours d'Elegance, pavyzdžiui Paryžiaus Louis Vuitton Classic arba JAV Pebble Beach, pasididžiavimu.
O prabėgus 105 metams po to, kai pasaulį išvydo mažasis dvivietis „Renault AX“, gimė jo įpėdinis – mažas dvivietis miesto elektromobilis „Renault Twizy“.

REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų