REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Labai dažnai stebėdami, filmuodami ir fotografuodami ralius mes vis dažniau grįždami iš jų nuogąstaujame apie žiūrovų saugumą. Šis susirūpinimas kilo jau gan seniai, kai net pažįstami žmonės nukentėjo nuo ralio bolidų išlėkusių iš trasos, o ir patys ne kartą esame, ačiū Dievui, labai neskaudžiai pasimokę iš savo žioplumo ir neapsižvalgymo. Vis atrodo nelaimė kažkur toli, o tiesa ta, kad ji slypi čia pat jei tik prarandi budrumą. Šia tema kalbinome “300 Lakes Rally” organizatorių Maris Simson, LASF Saugaus varžybų organizavimo (SVO) komiteto pirmininką Remigijų Antanavičių ir profesionalią ralio šturmanę Agnę Vičkačkaitę-Lauciuvienę.


Saugumo reikalavimai – griežtai reglamentuoti
Dažnas garsiai teigia, kad žiūrovų saugumas tai organizatorių ir tik organizatorių reikalas. Su šiuo teiginiu ir sutinka ir kartu jam prieštarauja tiek Maris Simson tiek Remigijus Antanavičius. Paklausus Mario į ką atsižvelgiama sudarant greičio ruožus ir juose esančias žiūrovų zonas jis tvirtai atsakė, kad pagrindiniai kriterijai – žiūrovų zonoje turi būti saugu, patogu ir pakankamai įdomu. Saugu – reiškia pakankamai didelės saugos zonos ir saugos pareigūnų kiekis, patogu– tinkama privažiavimo ir parkingo infrastruktūra, patogus stebėjimas (pvz. kalnas, kur vaizdo neužstoja kiti žiūrovai), įdomu – žiūrovas turi norėti čia pasilikti, o ne išvažiuoti kitur. Didesnė koncentracija žiūrovų kontroliuojamoje zonoje mažina žiūrovų kiekį kitose galimai pavojingose trasos atkarpose.
Aišku, prieš “nutiesiant” greičio ruožą reikia įvertinti labai daug veiksnių – tai ir greičio ruožo ilgis, ir jame numatomas vidutinis greitis, ir starto vietoje esanti tinkama kieta danga, ir evakuacinių bei intervencinių kelių tinklas ir spec. tarnybų (GMP, PGT) apskaičiuotos galimybės pasiekti bet kokią greičio ruožo (GR) vietą greičiau nei per 10 min. Kai visa tai apspręsta – atsiranda žiūrovų zonos. R. Antanavičius tuo tarpu paminėjo, kad visas šitas procesas yra griežtai reglamentuotas LAS Saugaus varžybų organizavimo reglamente(kurį verta paskaityti ne tik ralio dalyviams, bet ir bet kam besidominčiam šiuo sportu). Būsimas ralio trasas inspektuoja LASF SVO komiteto nariai, duoda organizatoriui pastabas, kurios turi būti įgyvendintos ir numatytos saugos plane.

Labai dažnai stebėdami, filmuodami ir fotografuodami ralius mes vis dažniau grįždami iš jų nuogąstaujame apie žiūrovų saugumą. Šis susirūpinimas kilo jau gan seniai, kai net pažįstami žmonės nukentėjo nuo ralio bolidų išlėkusių iš trasos, o ir patys ne kartą esame, ačiū Dievui, labai neskaudžiai pasimokę iš savo žioplumo ir neapsižvalgymo. Vis atrodo nelaimė kažkur toli, o tiesa ta, kad ji slypi čia pat jei tik prarandi budrumą. Šia tema kalbinome “300 Lakes Rally” organizatorių Maris Simson, LASF Saugaus varžybų organizavimo (SVO) komiteto pirmininką Remigijų Antanavičių ir profesionalią ralio šturmanę Agnę Vičkačkaitę-Lauciuvienę.


Saugumo reikalavimai – griežtai reglamentuoti
Dažnas garsiai teigia, kad žiūrovų saugumas tai organizatorių ir tik organizatorių reikalas. Su šiuo teiginiu ir sutinka ir kartu jam prieštarauja tiek Maris Simson tiek Remigijus Antanavičius. Paklausus Mario į ką atsižvelgiama sudarant greičio ruožus ir juose esančias žiūrovų zonas jis tvirtai atsakė, kad pagrindiniai kriterijai – žiūrovų zonoje turi būti saugu, patogu ir pakankamai įdomu. Saugu – reiškia pakankamai didelės saugos zonos ir saugos pareigūnų kiekis, patogu– tinkama privažiavimo ir parkingo infrastruktūra, patogus stebėjimas (pvz. kalnas, kur vaizdo neužstoja kiti žiūrovai), įdomu – žiūrovas turi norėti čia pasilikti, o ne išvažiuoti kitur. Didesnė koncentracija žiūrovų kontroliuojamoje zonoje mažina žiūrovų kiekį kitose galimai pavojingose trasos atkarpose.
Aišku, prieš “nutiesiant” greičio ruožą reikia įvertinti labai daug veiksnių – tai ir greičio ruožo ilgis, ir jame numatomas vidutinis greitis, ir starto vietoje esanti tinkama kieta danga, ir evakuacinių bei intervencinių kelių tinklas ir spec. tarnybų (GMP, PGT) apskaičiuotos galimybės pasiekti bet kokią greičio ruožo (GR) vietą greičiau nei per 10 min. Kai visa tai apspręsta – atsiranda žiūrovų zonos. R. Antanavičius tuo tarpu paminėjo, kad visas šitas procesas yra griežtai reglamentuotas LAS Saugaus varžybų organizavimo reglamente(kurį verta paskaityti ne tik ralio dalyviams, bet ir bet kam besidominčiam šiuo sportu). Būsimas ralio trasas inspektuoja LASF SVO komiteto nariai, duoda organizatoriui pastabas, kurios turi būti įgyvendintos ir numatytos saugos plane.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

trasa_crop


Kova su žiūrovų mentalitetu ir požiūriu
Užtvėrus trasas lieka rūpintis saugumu jau vykstant varžyboms. Maris apie tai sakė, jog sunkiausiai „kovoti” su žiūrovų mentalitetu ir stereotipu: “Aš galiu stovėti bet kur, jeigu aš už juostos. Juk plastiko juostelė negali sulaikyti 2 tonas sveriančio automobilio, nepriklausomai, kaip ir kokiu atstumu paženklinta trasa – negalima būti draudžiamose zonose, aprašytose ralio pase. Problema yra tame, kad žmonės artėja prie trasos, nes nemato vaizdo dėl minios, stovinčios priekyje. Tokiu būdu pravažiavus pirmiems sportiniams automobiliams prasideda žiūrovų migracija, visi ieško geresnės vietos stebėti pavojingesnę, klastingesnę vietą. Žmonės, nekreipdami dėmesio į saugumo reikalavimus, pasirenka stovėti posūkio išorėje, už tramplino ir pan. Svarbu tik nestovėti kam nors už nugaros.” Beje, apie žiūrovų mentalitetą kalbėjo ir Agnė, paklausta kaip vertina žiūrovų supratimą apie ralio saugą ji pastebėjo, kad atsiranda bendra tendencija visuose renginiuose, kai žiūrovai įsigiję bilietus jaučiasi tapę visagaliais: “Nesvarbu koks tai renginys būtų ralis, žiedas ar net nesusijęs su automobilių sportu, asmuo nusipirkęs bilietą pasijaučia galintis daryti viską, nes tai lyg įeiną į bilieto kainą (šiukšlinti, laužyti inventorių). Bet iš tiesų tai taip nėra. Įsigijęs bilietą tu tampi žiūrovu, tačiau tavo pareigos, būti atsakingam už savo veiksmus niekur nedingsta, liūdna kad daugelis to nesuvokia. Kiekvienam žiūrovui organizatoriai po sargybinį nepastatys ir visko tvorom neaptvers. Norit kad situacija keistųsi reikia žmonių sąmoningumo. Niekas geriau žmonių neapsaugo nei jie patys. Jei susimokėjai už įėjimą į auto sporto renginį, tai nereiškia kad gali viską, taip tu tampi žiūrovu tam numatytoje, suplanuotoje vietoje, bet negali važiuoti į trasą savo automobiliu, negali šiukšlinti, gultis prie trasos į melioracijos griovį ir pan. nupirktas bilietas nesuteikia visagalių teisių ir nepanaikina tavo pilietinių pareigų, bei atsakomybės už save.”

REKLAMA


Prieš startą – trasos patikra
Stebėję ralius visi matėme prieš prasidedant varžyboms greičio ruožu pravažiuojančius kelis automobilius su sirenomis. Apie jų reikšmę daugiau mums papasakojo R. Antanavičius: “Tai yra SAF (saugos) automobiliai . Jie paprastai būna trys (surašyta eilės tvarka, kokia jie išvažiuoja į trasą): SAF C, SAF B, LASF stebėtojas ir SAF A. Jų funkcija galutinai „uždaryti trasą“, įvertinti jos paruošimą lenktynėms, pabaigti tvarkyti, jei dar randama kažkokių neatitikimų. Paskutinis prieš nulinukus važiuoja SAF A, kuriuo važiuoja arba ralio saugos komisaras arba jo pavaduotojas.” Taip pat po saugos automobilių pravažiavimo gali būti atšauktas greičio ruožas jeigu gauna informaciją iš trasos saugumo viršininko ir trasą uždarančių SAF automobilių, kad trasa nėra saugi, žiūrovai nepaiso nurodymų, stovi pavojingose vietose arba saugos plane numatytos saugos priemonės neįgyvendintos. Sprendimą atšaukti ar sustabdyti greičio ruožą priima ralio oficialus asmuo – varžybų vadovas. Taip pat jau vykstant varžyboms apie pavojingose vietose esančius žiūrovus ar kitokias iškilusias problemas žiūrovai patys gali pranešti viešai skelbiamais oficialių asmenų kontaktais, nors geriausiai apie tai pranešti saugos darbuotojams esantiems šalia – jie žinos tiksliausiai ir operatyviausiai perduos informaciją tam, kam reikia.
Pavojingos vietos nurodomos ralio pase
Agnės klausėm, kurios, jos nuomone, ralio stebėjimo vietos yra pavojingiausios. Ji kelią mato iš bolido pusės, tad ir riziką gali įvertinti dar objektyviau. Jos atsakymas, tiesa, nelabai skyrėsi nuo visur kartojamų perspėjimų ralio žiūrovams: “Negalima stovėti tiesiosios pabaigoje, posūkių išorėje, po tramplino abiejose pusėse, pralaidose ar melioracijos grioviuose ar prie pat kelio. Pasirinkus stebėjimo zoną reikia pabandyti įvertinti kokius veiksmus atliktum jei netikėtai į tave skrietų automobilis ar jo dalis: ar nestovi ant skardžio, ant ežero kranto, ar yra vieta į kurią saugiai galėsi trauktis nelaimės atveju? Kartais žiūrovai klaidingai pasirenka rąstų krūvas, medžius, žemių krūvas, suoliukus, kurie yra šalia trasos kaip saugią zoną.”
Tiesa, Agnė pasakojo ir apie tai, kad dėl nesaugiai stovinčių žiūrovų ar media atstovų kartais tenka net pristabdyti automobilį ir tai pasitaiko ne taip retai – būna ir porą kartų per visą čempionatą. Taip išsiblaškę žiūrovai ne tik rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, bet ir trukdo lenktynininkams pasiekti gerų rezultatų.







Justas Lengvinas /
Rally-Video.eu


REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų