Kai kurie automobilių gamintojai yra linkę glaudžiai bendradarbiauti su specializuotomis automobilių dizaino įmonėmis. Pavyzdžiui, „Ferrari“ ir „Pininfarina“, „Aston Martin“ ir „Zagato“, „Ford“ bei „Ghia“ arba „Alfa Romeo“ ir „Bertone“.
Kai kurių dizaino įmonių paslaugomis retkarčiais pasinaudodavo netgi „Volkswagen“ bei „Peugeot“ – automobilių pramonės gigantai, kurie turi šimtus inžinierių, kurie gali patenkinti bet kokį vadovo pageidavimą ir vis tiek, jie retkarčiais siekia pasielgti nenuspėjamai.
Tuo tarpu „Renault“, taip pat vienas didžiausių ir įtakingiausių automobilių gamintojų Europoje, į kolegas dirbančius kitose dizaino įmonėse kreipdavosi ypatingai retai. Tik turint ypatingą progą ir netgi tada „Renault“ ne visada nuspręsdavo išskirtinio dizaino projektams uždegti žalią šviesą. Ir štai šis „Renault Gabbiano“ yra kuo puikiausias pavyzdys.
Gūdūs 1980-ieji
Devintasis dešimtmetis – kompaktinės klasės augimo metai. Gausybę puikių savybių siūlę hečbekai tapo neatsiejama Europos dalimi, tad kai „Renault“ pradėjo galvoti apie naują kompaktinės klasės modelį, jie taip pat kreipėsi ir į Italijoje įsikūrusią „Italdesign“ – Giorgetto Giugiaro įkurtą bendrovę, kuri visuomet sutikdavo patenkinti bet kokius gamintojų norus.
Per ypatingai trumpą laiko tarpą, „Italdesign“ dirbtuvėse gimė naujoviškai atrodantis hečbekas, kuris turėjo keletą superautomobiliams būdingų savybių. Pavyzdžiui, duryse integruotos rankenėlės, į viršų pasikeliantys priekiniai žibintai ir be abejonės – į viršų pasikeliančios durys, kurios priverstų raudonuoti net ir „Lamborghini“.
Kaip bebūtų keista, tačiau į viršų pasikeliančios durys buvo panaudotos ne dėl noro pasipuikuoti, o dėl racionalių priežasčių. „Italsdesign“ specialistai teigė, jog šis durų mechanizmas leido palengvinti patekimą į automobilį arba atvirkščiai – iš jo išlipti.
Verta pabrėžti ir dar vieną įdomų dizaino elementą – šoninius langus, kurie buvo padalinti į dvejas dalis. Nujaučiate, jog šį sprendimą kažkur jau matėte? Jūs būsite visiškai teisūs, nes garsusis Giugiaro tą patį sprendimą panaudojo „Subaru SVX“ kupė, kuris pasirodė gerokai vėliau.
Paruoštas gamybai? Na, beveik
„Renault“ visuomet buvo vienas iš tų gamintojų, kuris siekdavo, jog puošnios ir išvaizdžios koncepcijos galėtų funkcionuoti kaip normalus automobilis. Ir štai šis „Renault Gabbiano“ buvo ne išimtis.
Atvėrus šio „Renault“ variklio dangtį, jame išvystumėte ne tuščią erdvę, o keturių cilindrų, 1,4 litro darbinio tūrio variklį, kuris išvystė 73 arklio galias. Tai buvo ne visiškai naujas, o jau ankstesniuose „Renault“ modeliuose naudotas agregatas, kuriam, beje, kompaniją palaikė „Weber“ karbiuratorius.
Eksperimentinis prototipas, bendrovės teigimu, sugebėjo įsibėgėti iki 170 km/val. , tačiau norint pasiekti maksimalų greitį reikėdavo apsišarvuoti kantrybe, nes iki 100 km/val. „Renault“ hečbekas pasiekdavo tik po 19 sekundžių, tad galite įsivaizduoti kiek reikėdavo laiko, kol jis pasiekdavo 170 km/val.
