Bandymų trasa

„Renault Koleos“ testas: Rimtesnės bekelės nebijantis visureigis?

Aivaras Grigelevičius / Andriaus Lauciaus nuotraukos

„Miesto visureigis“ – terminas, puikiai sugebantis apibūdinti lengvuosius automobilius, kurie neturi nieko bendro su grynakraujais visureigiais. Daugelis įsivaizduoja, jog didžioji dauguma modernių visureigių labai nemėgsta išlipti iš savo komforto zonos ir, pavyzdžiui, išvažiuoti ne į pačią sudėtingiausią bekelę. 

Iš dalies toks nusistatymas yra teisingas, nes didžioji dauguma „miesto visureigių“ turi labai primityvias keturių varančiųjų ratų pavaras (kai kurie yra varomi tik priekiniais ratais), juokingai atrodančius užvažiavimo ir nuvažiavimo kampus, ir kėbulo prošvaisą, būdingą kompaktiškiems hečbekams.

Tuo tarpu „Renault“ atstovai Lietuvoje, niūrią ir žvarbią ketvirtadienio popietę surengė netradicinį, neseniai į Lietuvą atvykusio „Renault Koleos“ visureigio pristatymą. Kodėl netradicinį? Nes vietoj to, kad žiniasklaidos atstovus pasodintų už „Koleos“ vairų ir sakytų – „Brangieji, lėkite kur norite“, naujojo modelio prezentaciją surengę prancūziškos markės atstovai nusprendė pasiūlyti „Renault Koleos“ išbandyti mėgėjiškoje bekelėje, ištempti šį dičkį iš komforto zonos ir tuo pačiu parodyti, jog jis gali važiuoti ne tik ten, kur yra asfaltas ar žvyrkelis.

Renault Koleos testas

Lydimi keliautojo ir 4×4 visureigių testavimo vairavimo instruktoriaus Audriaus Sutkaus, pasiruošusio padėti dalyviams įveikti net ir sudėtingiausius bandomojo važiavimo trasos ruožus, sėdome į „Renault Koleos“ su viena užduotimi – kaip reikiant išpurvinti baltos spalvos modelį, kurio rakteliai pateko į mūsų rankas.

Laukdami signalo, kuomet galėsime pajudėti, per radijo stotelę išgirdome, jog mūsų laukia maždaug 30 kilometrų maršrutas, kuris drieksis Vilniaus rajono apylinkėmis, o tiksliau – miškais, kuriuose netrūks pažliugusių miško takų ar įprastam automobiliui sunkiai įveikiamų kaimo keliukų. Trumpai tariant – turėjome pasiruošti keliauti į visureigių teritoriją.

Renault Koleos testas

Startavę „Europos centro golfo klube“, iš pradžių pasukome Vilniaus kryptimi. Praėjus dešimčiai minučių matome, jog kolonos priekyje važiuojantis lydintysis rodo posūkį į kairę, o už vairo sėdintis instruktorius per radijo stotelę sako, jog atėjo metas nusiimti kaubojaus batus ir pasiruošti rimtesniems išbandymams.

Nuo „asfalto“ nusukome būdami šalia Gegliškių ir ne pačiais mieliausiais keliais pajudėjome Palaukinės kryptimi, link vieno seniausių dvarų Lietuvoje – Liubavos dvaro. Tai nėra itin ilga atkarpa, tačiau mūsų kelionė per duobės, gilias duobes ir sudėtingesnes atkarpas, kurios iš pradžių atrodo, lyg tuojau puošnų prancūzišką visureigį pakabinsi ant dugno, užtruko maždaug 30 minučių.

Renault Koleos testas

Kaip bebūtų keista, tačiau „Renault Koleos“ ne karto nepademonstravo silpnumo požymių. Itin duobėtus ir netolygius ruožus padėjo įveikti 210 milimetrų siekianti kėbulo prošvaisa bei 19 laipsnių siekiantis užvažiavimo bei 26 laipsnių nuvažiavimo kampai. Be to, užtikrintumo suteikė ir keturių varančiųjų ratų pavara, kuri veikia priklausomai nuo važiavimo sąlygų ir pasirinkto režimo.

Naudojant „Auto“ režimą, sistema pati automatiškai paskirsto sukimo momentą tarp priekinės ir galinės ašies. Naudojant šį režimą ir bandant įveikti rimtesnę kliūtį, borto kompiuteryje esantys rodmenys mums sakė, jog 70% sukimo momento keliauja į priekinius ratus, o į galinius 30%.

Renault Koleos testas

Norint išnaudoti visą keturių varančiųjų ratų pavaros potencialą, galima pasirinkti „4WD Lock“ režimą, kuris sukimo momentą tarp ašių paskirsto 50:50 koeficientu. Dabar reikėtų sakyti, jog automobilio charakteris pasikeičia neatpažįstamai, tačiau taip tikrai nėra. Kaip ir anksčiau, taip ir po to „Koleos“ ramiai ir lengvai skynėsi kelią per organizatorių parengtą maršrutą. Vienintelis įrodymas, jog mes važiavome ne asfaltuotais keliais – ant automobilio esančios purvo žymės, na ir gal keletas randų ant kėbulo, kuriuos paliko ilgos medžių šakos.

Renault Koleos testas

Kuomet pasiekėme Liubavo dvarą, automobiliai galėjo lengviau atsikvėpti, nes jų laukė ne tokia grubi ir šiurkšti kelio danga. Antroji maršruto dalis iš pradžių driekėsi grublėtais, duobėtais žvyrkeliais – ruožais, kurie nėra baisūs net ir tradiciniam lengvajam automobiliui, tačiau pasiekę „Europos centro golfo klubo“ teritoriją, mus pasitiko išmaltas, abejonių keliantis „takelis“. Vis dėlto, drąsiai šią kliūtį įveikęs instruktorius paragino neatsilikti ir judėti paskui.

Priešais mus stovėjęs ekipažas nieko nelaukė, spustelėjo akceleratoriaus pedalą ir efektingai įveikęs ruožą nuskubėjo paskui priekyje buvusį lydintįjį automobilį. O ką mes? Mes darome tą patį – spaudžiame akceleratorių ir bandome sukurti efektingai atrodančią akimirką netoliese stovėjusiam fotografui. Vienu šūviu nupyškinome du zuikius – įveikėme kliūtį, kuri atrodė „Renault Koleos“ automobiliui sunkiai įveikiama ir padėjome fotografui į savo nuotraukų albumą pridėti šauniai atrodančią nuotrauką.

Renault Koleos testas

Mūsų nuotykis su „Renault Koleos“ užtruko šiek tiek daugiau negu vieną valandą. Per šį laiko tarpą supratome, jog „Renault“ ir „Nissan“ inžinieriai sugeba visapusiškai išnaudoti dviejų skirtingų gamintojų privalumus. „Renault“ dizaineriai sukūrė tikrai vieną gražiausių šio segmento visureigių, aprūpino jį europietiškiems automobiliams būdingomis technologijomis, o tuo tarpu „Nissan“ parūpino keturių varančiųjų ratų sistemą, kuri nepadarytų gėdos net sudėtingose situacijose, kuomet kelio danga tampa slidi ar sunkiai pravažiuojama.

Kaip šiam automobiliui sekasi susitvarkyti tradicinėse, gyvenimiškose situacijose, skaitykite mūsų apžvalgą iš automobilio bandymų Suomijoje.

GALERIJA

Back to top button