Vokietijos kėbulinių automobilių žiedinių lenktynių čempionatas – „DTM“, visame pasaulyje išgarsėjo, kai įvairiose lenktynių trasose tarpusavyje grūmėsi „BMW M3“ ir „Mercedes Benz 190 Evolution“. Šie du automobiliai padėjo labai stiprius pamatus ateities kartoms, kurios padėjo garsinti šio čempionato ir gamintojų vardą visame pasaulyje.
Nors daugeliui atrodo, jog „DTM“ čempionate dalyvavo tik vokiškų automobilių gamintojai, tačiau šiose varžybose savo laimę išbandyti buvo nusprendę „Alfa Romeo“, „Ford“ ir netgi „Toyota“!
Šiandien Jums parodysime šešis daugelio užmirštus „DTM“ čempionato dalyvius, o pačioje straipsnio pabaigoje išvysite automobilį, kuris lenktynių trasų taip ir nepasiekė.
Ford Mustang GT DTM
1992, 1993 ir 1994 metais DTM čempionate dalyvavo ir keletas „Ford Mustang GT DTM“ bolidų, kurie priklausė privačioms komandoms.
1993 metų sezone, Jurgeno Feuchto pilotuojamas „Ford Mustang“ sugebėjo pasirodyti vidutiniškai. Vairuotojų įskaitoje jis užėmė 13-ą vietą iš 44-ių. Žinant, jog bolidas buvo sukurtas ne ant pačios moderniausios platformos, amerikietiško kraujo turintis bolidas pasirodė net gi labai neblogai.
Visi trys „DTM“ čempionate dalyvavę bolidai turėjo identiškas technines charakteristikas. Kiekvienas iš jų turėjo 5.0 litrų, 8 cilindrų benzininį variklį. Tai ne buvo turbo-benzininis variklis. Amerikietiškame bolide buvo naudojamas 90 laipsnių kampu pakreiptas atmosferinis agregatas, kuris išvystydavo 540 arklio galių esant 7200 aps/min ir 580 Nm sukimo momentą esant 6500 aps/min.
Toyota Supra DTM
Vienas iš tų automobilių, kuris turėjo didžiulį potencialą, tačiau… Tai nebuvo gamyklinės komandos iniciatyva suburta komanda, tai buvo privačios komandos bandymas įsiveržti į „DTM“ čempionato rikiuotės priekį.
Šis automobilis buvo pasirinktas dėl labai paprastos priežasties – jis atitiko visus komandos reikalavimus. Palyginus su kitais čempionate dalyvavusiais automobiliais, japoniškas kupė buvo vienas pigiausių bolidų rikiuotėje!
Vis dėlto, japoniškoji „Supra“ buvo vienas iš tų automobilių, kuris į lenktynių trasą išvažiuodavo rečiausiai. 1990 metų sezone, Philipas Mulleris sugebėjo finišuoti tik trijose lenktynėse, o jo kolega – Toni Seileris, nuolatos susidurdavo su bolido gedimais.
Opel Kadett (E) GSi 16V DTM
Stereotipų griovėjas – taip būtų galima apibūdinti šį automobilį, kuris nuo savo varžovų skyrėsi visomis įmanomomis prasmėmis. Tai buvo dar vienos privačios komandos bandymas sukelti sumaištį „DTM“ čempionato rikiuotėje ir kaip bebūtų keista, jiems tai pavyko su kaupu.
Didžioji dalis varžovų turėjo galinių varančiųjų ratų pavarą, ilgus ir plačius sedano kėbulu ir kelis kartus galingesnius variklius, tuo tarpu kuklusis „Kadett“ į lenktynių trasą išvažiavo turėdamas priekinių varančiųjų ratų pavarą ir priekyje sumontuotą 2.0 litrų, 4 cilindrų benzininį variklį.
Nepaisant kuklesnių parametrų, mažasis „Kadett“ buvo sunkiai pavejamas posūkiuose. Labai greitai trajektoriją sugebantis keisti hečbekas sugebėjo keletą kartų finišuoti būdamas labai arti lyderių, kurie vairavo „BMW M3“ ir „Mercedes Benz 190 Evolution“.
Volvo 240 Turbo DTM
Užsigrūdinęs briedis iš atšiauriosios Skandinavijos – taip šį automobilį vadindavo „Volvo“ varžovai, kurie stebėdavosi švediško bolido galimybėmis lenktynių trasoje.
„Volvo 240 Turbo“ devintame dešimtmetyje dalyvavo keliuose skirtinguose čempionatuose, tačiau „DTM“ buvo pats nesėkmingiausias. Nuo 1984 iki 1987 metų vykusiose lenktynėse švedams taip ir nepavyko įveikti savo varžovų su vokiškais bolidais.
Rover SD1 3500 Vitesse DTM
Nepaisant prastos reputacijos, vienas didžiausių to meto britiškų automobilių gamintojas aktyviai reiškėsi auto-sporto arenoje. Britai dalyvavo kur tik galėjo, todėl nenuostabu, jog „DTM“ čempionatas buvo viena geriausių vietų pademonstruoti „SD1“ modelio galimybes lenktynių trasoje.
Lenktynėse dalyvavęs automobilis buvo aprūpintas 3.5 litro, 8 cilindrų benzininiu varikliu. Galbūt tai tik sutapimas, tačiau dėl V formos, 8 cilindrų motoro skleidžiamo garso daugelis įsivaizdavo, jog tai „Ferrari“, tad tik galite įsivaizduoti žmonių reakciją, kai jie sužinodavo, jog finišo liniją ką tik kirto „Rover“.
Opel Omega 3000 DTM
„Opel“ prestižinėse „DTM“ varžybose dalyvavo ne vienerius metus ir iškovojo ne vieną pergalę, tačiau „Opel Omega 3000“ buvo vienas iš tų bolidų, kuris taip ir neišvažiavo iš „Opel“ bandymų poligono.
Kol „Lotus“ specialistų modifikuota „Omega“ siautėjo bendro naudojimo keliuose, lenktynių trasoms buvo sukurtas analogas – „Opel Omega 3000“.
„DTM“ čempionate turėjusio karaliauti bolido kūrimas staiga buvo sustabdytas, o jo vietą užėmė „Opel Calibra“, kuri visus „DTM“ žiūrovus džiugino didžiulėmis liepsnomis skriejančiomis iš šonuose esančių išmetamųjų vamzdžių.
Audi 80 Quattro 2.5 DTM
Vienareikšmiškai – daugiausiai potencialo turėjęs bolidas. 1992 metų sezone turėjęs dalyvauti bolidas buvo aprūpintas 6 cilindrų benzininiu varikliu, kuris išvystydavo 388 arklio galias ir galėdavo „įsisukti“ net iki 10.500 aps/min!
Automobilio pasirodymą lenktynių trasoje sustabdė Vokietijos automobilių sporto federacija, kuri teigė, jog „Audi“ bolidas neatitinka reikalavimų. Tačiau iš tikrųjų viskas buvo kitaip.
„Audi“ inžinieriai pasinaudojo reikalavimų spragomis ir sukūrė bolidą, kuris visus konkurentus nuneštų į praėjusį dešimtmetį. Būtent dėl šios priežasties „Audi“ turėjo sugrįžti prie braižymo lentos ir pradėti naujo bolido kūrimą iš naujo.
