REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mums labai smagu, kad vis daugiau merginų įmina į automanų balą. Ko gero nebuvo įmanoma nepamatyti vasarą važinėjančių dviejų Hondų CRX su išskirtiniais kapotais ir kitais atributais. Šį kartą pakalbinome seses dvynes Aušrą ir Giedrę, kurios vairuoja mėlynąją Hondą su "Minnie" šypsena priekyje.
Kalba netaisyta, juk jos filologės :)
Prisistatykite automano skaitytojams. Kas jūs tokios? Ką veikiate gyvenime?
Sveiki automano skaitytojai, esame Aušra ir Giedrė, draugų vadinamos tiesiog ,"sesėmis". Šios pravardės istorija trumpa - esame dvynės. ;) Baigėme anglų filologijos bakalauro studijas Lietuvos Edukologijos Universitete. Na, o pabaigusios pakėlėme sparnus ir žiemai iškeitėme Lietuvos šaltį į salos saulę Maltoje. Mat visada patiko mums keliauti, nes mūsų moto "traveling broadens the mind". ;) Paklausite, iš kur gauname lėšų tam. Deja, neturime turtingų tėvelių ir viską užsidirbame pačios. Mat dieviname naktinį gyvenimą, tad darbuojamės bariukuose - esame naktiniai žmonės. Ofisai – ne mums, tačiau "you never know". ;) Kol kas džiaugiamės tuo, ką turime dabar, na, ir to užtenka. Šiandien esame Lietuvoje, rytoj galime atsidurti bet kur, per ilgai negalvojame apie keliones, nesvarstome, ką paliekame (na, šįkart palikome mašinytę garaže) ir panašiai. Gyvename tik vienąkart. Kas tikrai myli, palauks arba atvažiuos aplankyti. ;D


Kada pradėjote gerti tepalo kokteilius?
Šiuo atveju išsiskiria mūsų nuomonės. Nors ir esame dvynės, tačiau požiūriai labai skiriasi. Aušrai mašina - tai priemonė nusigauti iš taško A į tašką B, na, kartais į tašką C. ;) Jai geriausia sėdėti šalia nerūpestingai, neatsakingai. Esu Giedrės DJ ar kavos laikiklis. Visad gražiausia buvo ir bus sportinė mašinytė. Gal tai ir pradžia... Hehe! Na, o Giedrei mašina tai ... kažkas kitko. Man (jau Giedrė čia šneka) sunkoka atsakyti į klausimą, iš kur gimė tas susidomėjimas automobiliais, o vėliau meilė mūsų "Hondytei". Mane visą laiką traukė mašinos. Bet draugų taip vadinamų mašinistų mes dar neturėjome. Važiuodama troleibusu pamenu mėgdavau stebėti mašinas, man įdomu, kokia markė, mintyse svarstau, ar jai tinka tie ratai, ar spalva gera. Ha, čia labai subtilu, nes kiekvieno skonis skirtingas, dėl to, kas gražu man, nebūtinai gražu kitam, BET gerbiu kitų apsisprendimus ir man labai patinka žodžiai "only God can judge me". Ir pati tikrai kartais prašaunu, bet labai nepatinka man, kai kiti teisia už tai.


Dar neturėdama teisių prašydavau tėtės vairuoti, o tik jas išsilaikiusi (tik sulaukusi aštuoniolikos) jau neatsisakydavau ir į servizą nuvykti, kai tarkim mamos automobilį remontuodavo. Man maloni ta aplinka, be galo patinka stebėti, ką daro vyrai, nuolat klausinėju, nes man patinka, o kai TA ruošėme savo Hondytę, tai ir pati duobėj lindėjau. Labai džiaugiuosi, jog Hondytė suvedė mus su Molotok autodirbtuvėmis ir Maksu. Jis leisdavo man pasilikti dirbtuvėse, dėl to žinau viską, kas buvo daroma mūsų Hondai. Jau kartais tikrai tekdavo mane varyti, nes tikrai galėdavau ištisą dieną su vyrais prabūti, bet tikrai žinau, jog trukdydavau.
Kartą visą dieną prabuvau dirbtuvėse, nors kitą dieną buvo patikrinimas. Maksas kažkada buvo pamiršęs kažką prisukti per mane, nes nu, anot jo, labai aš mat daug šneku. :D Maksas sakė ir sekretorė būti galėčiau, bet mane nors ir šlavėjos pareigos Molotoke tenkintų. :) Taip juokaujame! Miela man ten, dėl to ir su termosiuku mėtų arbatos bet kada pas juos galiu atsirasti. O kai pirmą kartą sesė nusivežė į Kačerginę, išvis pamenu, jaučiausi nerealiai. Pamenu, net širdis daužėsi, kiek ten gražių automobilių, žmonių, besidominčių ta kultūra. Taip supratau, kad ten mano vieta, o kadangi kas patinka man, tas ir sesei, taip ir tapome dažni svečiai savaitgaliais Kačerginėje.


Kodėl šie automobiliai, o ne VW Golf ar Civic? Ar dar kiti?
Kodėl Honda klausiate? Na, čia taip jau išėjo, hehe. Grupiokas vienąkart užkabino su savo gražiuoju auksiniu soliu ir va... Pamenu, patiko, kad dvivietis, draugų vežioti nereikės, haha. Tik aš ir sesė. :) Plius stogiukas nusiima, pasivėtrinti karštą vasaros dieną. Na, o dabar žodį perduodu jai: iniciatorei.
Pamenu puikiai tą dieną, kai grupiokas atvažiavo paplepėti atvairavęs tą Solį... Aš dar nebuvau tokio mačiusi... Patiko, jog mažytis, dvivietis, o kur dar faktas, kad stogas nusiima!! Tai tą patį vakarą Andžėjus gavo užduotį papasakoti mums apie šitas mašinas ir netgi ieškoti tvarkingo mums, mat kaip tik po ilgų išlaidavimų drabužiams pribrendome geram daiktui – automobiliui. Gal čia prisidėjo ir tas naktinis darbas, nes taksi išsikviesti problema, o kur dar jų kainos. Taip praėjus kelioms dienoms nuo susitikimo su grupioku jau stovėjome Šiaurės miestelio Rimi aikštelėje ir laukėme Solio, kad apžiūrėtume.


Svarbu paminėti, jog visada traukė mus mažyčiai sportiniai automobiliai, ir tik išvydus į aikštelę atriedėjusį mėlyną solį, mums jis iškart patiko. Dar svarbu paminėti, jog šitą mašinytę nusipirkome mes abi – tėvai apie pirkinį sužinojo iki tol nematytam mašiniukui bestovint aikštelėje prie namų. :) Jis buvo vienintelis Žemuosiuose Paneriuose, kur mes ir gyvename. O Varėnoje mūsų hibridui net detalių sunkiai rado:D Paspaudėme rankas su buvusiu savininku, net paprašiau pamenu, kad atsakingai pinigus išleistų, hehe, nes žinojau, kaip sunkiai pinigai uždirbami.
Čia, ko gero, buvo vienas iš spontaniškiausių mūsų veiksmų, nes beveik nieko nenusimanydamos apie daiktą (tik žinodamos, kad jis mums gražus, gero stovio, nes pažįstamo pažįstamas jį vairavo) jį iškart įsigijome. Beje, mamytė mums norėjo Opel Astros, tai pamačiusi mūsų pirkinį, tikrai neapsidžiaugė. Dar ir dabar mūsų mašiną vadina žaisline. Sesei Astros bulvėms vežioti :), Volvo – katafalkas, o Pasate ar Audinėj savęs taip pat neįsivaizdavome. Iškart atsiprašome už terminus, kuriais vadiname automobilius :D Kitos nuobodžios mašinos ne mums! Mes tikrai nežinojome, kokio tipo automobilio norime, tiesiog pamačiusios Hondą CRX Del Sol, ją ir pamilome. :)
Kas įdomiausia, jog įsigijus Hondą, labai prasiplėtė pažįstamų, na, ir draugų ratas, kas lėmė dar didesnę susidomėjimo autobomiliams aistrą. :) Man gražios Hondos (Civikai net labai), sesei patinka BMW, Audi TT. Visad dairomės į sportinius automobilius, tačiau šiuo metu vairuojame mums pačią gražiausią. :) O kas bus toliau – tik Dievas žino.


Nupiešus piešinį, bijodama plovyklose subraižyti piešinį, Hondą plaudavau tiesiog prie namų. Kibiriukas vandens ir Giedrė su kempine jau buvo kaimynams įprastas vaizdas, nes tikrai ploviau dažnai. Vis kas nors sustodavo pažiūrėti, iš balkono šaukdavo: "Gal padėti". Pakalbindavo, pagirdavo, kad taip prižiūrime.
Kartą vienas kaimynas sustojo man beplaunant mašiną ir atsidusęs pasakė: "O kad mane kas taip mylėtų kaip šitą mašiną". Labai tuomet prajuokino! Šlavėjos kartą buvo apstojusios "peliuką", o kai atėjau, auklėjo, kad nestatyčiau arti bardiūro, nes joms sunku lapus šluoti. Bet "peliukui" netgi leido stovėti kur tik jis nori, o kartą perstačius mašiną, papriekaištavo, kodėl ne vietoje stovi. :)
Dažnai plauname mašinytę, nes kitaip negaliu, tiesiog man nepriimtina važinėti su nešvaria. Pačioj gruodžio pradžioj, prieš pat kelionę, pamenu sumaniau plauti, nors po kelių minučių viskas užšalo, hah!


Labiausiai į akį krenta unikalus kapotas. Kas ten pavaizduota?
Aušra: dėl kapoto piešinuko tai sugalvojau aš, didžiuojuosi. Kažkaip užsiminiau sesei, kad smagu būtų vairuoti išskirtinę… Ne tokią, kaip visi, vienos spalvos. Jei jau vairuosim savo, tai unikalią. Tarėm ir padarėm.


Mums labai smagu, kad vis daugiau merginų įmina į automanų balą. Ko gero nebuvo įmanoma nepamatyti vasarą važinėjančių dviejų Hondų CRX su išskirtiniais kapotais ir kitais atributais. Šį kartą pakalbinome seses dvynes Aušrą ir Giedrę, kurios vairuoja mėlynąją Hondą su "Minnie" šypsena priekyje.
Kalba netaisyta, juk jos filologės :)
Prisistatykite automano skaitytojams. Kas jūs tokios? Ką veikiate gyvenime?
Sveiki automano skaitytojai, esame Aušra ir Giedrė, draugų vadinamos tiesiog ,"sesėmis". Šios pravardės istorija trumpa - esame dvynės. ;) Baigėme anglų filologijos bakalauro studijas Lietuvos Edukologijos Universitete. Na, o pabaigusios pakėlėme sparnus ir žiemai iškeitėme Lietuvos šaltį į salos saulę Maltoje. Mat visada patiko mums keliauti, nes mūsų moto "traveling broadens the mind". ;) Paklausite, iš kur gauname lėšų tam. Deja, neturime turtingų tėvelių ir viską užsidirbame pačios. Mat dieviname naktinį gyvenimą, tad darbuojamės bariukuose - esame naktiniai žmonės. Ofisai – ne mums, tačiau "you never know". ;) Kol kas džiaugiamės tuo, ką turime dabar, na, ir to užtenka. Šiandien esame Lietuvoje, rytoj galime atsidurti bet kur, per ilgai negalvojame apie keliones, nesvarstome, ką paliekame (na, šįkart palikome mašinytę garaže) ir panašiai. Gyvename tik vienąkart. Kas tikrai myli, palauks arba atvažiuos aplankyti. ;D


Kada pradėjote gerti tepalo kokteilius?
Šiuo atveju išsiskiria mūsų nuomonės. Nors ir esame dvynės, tačiau požiūriai labai skiriasi. Aušrai mašina - tai priemonė nusigauti iš taško A į tašką B, na, kartais į tašką C. ;) Jai geriausia sėdėti šalia nerūpestingai, neatsakingai. Esu Giedrės DJ ar kavos laikiklis. Visad gražiausia buvo ir bus sportinė mašinytė. Gal tai ir pradžia... Hehe! Na, o Giedrei mašina tai ... kažkas kitko. Man (jau Giedrė čia šneka) sunkoka atsakyti į klausimą, iš kur gimė tas susidomėjimas automobiliais, o vėliau meilė mūsų "Hondytei". Mane visą laiką traukė mašinos. Bet draugų taip vadinamų mašinistų mes dar neturėjome. Važiuodama troleibusu pamenu mėgdavau stebėti mašinas, man įdomu, kokia markė, mintyse svarstau, ar jai tinka tie ratai, ar spalva gera. Ha, čia labai subtilu, nes kiekvieno skonis skirtingas, dėl to, kas gražu man, nebūtinai gražu kitam, BET gerbiu kitų apsisprendimus ir man labai patinka žodžiai "only God can judge me". Ir pati tikrai kartais prašaunu, bet labai nepatinka man, kai kiti teisia už tai.


Dar neturėdama teisių prašydavau tėtės vairuoti, o tik jas išsilaikiusi (tik sulaukusi aštuoniolikos) jau neatsisakydavau ir į servizą nuvykti, kai tarkim mamos automobilį remontuodavo. Man maloni ta aplinka, be galo patinka stebėti, ką daro vyrai, nuolat klausinėju, nes man patinka, o kai TA ruošėme savo Hondytę, tai ir pati duobėj lindėjau. Labai džiaugiuosi, jog Hondytė suvedė mus su Molotok autodirbtuvėmis ir Maksu. Jis leisdavo man pasilikti dirbtuvėse, dėl to žinau viską, kas buvo daroma mūsų Hondai. Jau kartais tikrai tekdavo mane varyti, nes tikrai galėdavau ištisą dieną su vyrais prabūti, bet tikrai žinau, jog trukdydavau.
Kartą visą dieną prabuvau dirbtuvėse, nors kitą dieną buvo patikrinimas. Maksas kažkada buvo pamiršęs kažką prisukti per mane, nes nu, anot jo, labai aš mat daug šneku. :D Maksas sakė ir sekretorė būti galėčiau, bet mane nors ir šlavėjos pareigos Molotoke tenkintų. :) Taip juokaujame! Miela man ten, dėl to ir su termosiuku mėtų arbatos bet kada pas juos galiu atsirasti. O kai pirmą kartą sesė nusivežė į Kačerginę, išvis pamenu, jaučiausi nerealiai. Pamenu, net širdis daužėsi, kiek ten gražių automobilių, žmonių, besidominčių ta kultūra. Taip supratau, kad ten mano vieta, o kadangi kas patinka man, tas ir sesei, taip ir tapome dažni svečiai savaitgaliais Kačerginėje.


Kodėl šie automobiliai, o ne VW Golf ar Civic? Ar dar kiti?
Kodėl Honda klausiate? Na, čia taip jau išėjo, hehe. Grupiokas vienąkart užkabino su savo gražiuoju auksiniu soliu ir va... Pamenu, patiko, kad dvivietis, draugų vežioti nereikės, haha. Tik aš ir sesė. :) Plius stogiukas nusiima, pasivėtrinti karštą vasaros dieną. Na, o dabar žodį perduodu jai: iniciatorei.
Pamenu puikiai tą dieną, kai grupiokas atvažiavo paplepėti atvairavęs tą Solį... Aš dar nebuvau tokio mačiusi... Patiko, jog mažytis, dvivietis, o kur dar faktas, kad stogas nusiima!! Tai tą patį vakarą Andžėjus gavo užduotį papasakoti mums apie šitas mašinas ir netgi ieškoti tvarkingo mums, mat kaip tik po ilgų išlaidavimų drabužiams pribrendome geram daiktui – automobiliui. Gal čia prisidėjo ir tas naktinis darbas, nes taksi išsikviesti problema, o kur dar jų kainos. Taip praėjus kelioms dienoms nuo susitikimo su grupioku jau stovėjome Šiaurės miestelio Rimi aikštelėje ir laukėme Solio, kad apžiūrėtume.


Svarbu paminėti, jog visada traukė mus mažyčiai sportiniai automobiliai, ir tik išvydus į aikštelę atriedėjusį mėlyną solį, mums jis iškart patiko. Dar svarbu paminėti, jog šitą mašinytę nusipirkome mes abi – tėvai apie pirkinį sužinojo iki tol nematytam mašiniukui bestovint aikštelėje prie namų. :) Jis buvo vienintelis Žemuosiuose Paneriuose, kur mes ir gyvename. O Varėnoje mūsų hibridui net detalių sunkiai rado:D Paspaudėme rankas su buvusiu savininku, net paprašiau pamenu, kad atsakingai pinigus išleistų, hehe, nes žinojau, kaip sunkiai pinigai uždirbami.
Čia, ko gero, buvo vienas iš spontaniškiausių mūsų veiksmų, nes beveik nieko nenusimanydamos apie daiktą (tik žinodamos, kad jis mums gražus, gero stovio, nes pažįstamo pažįstamas jį vairavo) jį iškart įsigijome. Beje, mamytė mums norėjo Opel Astros, tai pamačiusi mūsų pirkinį, tikrai neapsidžiaugė. Dar ir dabar mūsų mašiną vadina žaisline. Sesei Astros bulvėms vežioti :), Volvo – katafalkas, o Pasate ar Audinėj savęs taip pat neįsivaizdavome. Iškart atsiprašome už terminus, kuriais vadiname automobilius :D Kitos nuobodžios mašinos ne mums! Mes tikrai nežinojome, kokio tipo automobilio norime, tiesiog pamačiusios Hondą CRX Del Sol, ją ir pamilome. :)
Kas įdomiausia, jog įsigijus Hondą, labai prasiplėtė pažįstamų, na, ir draugų ratas, kas lėmė dar didesnę susidomėjimo autobomiliams aistrą. :) Man gražios Hondos (Civikai net labai), sesei patinka BMW, Audi TT. Visad dairomės į sportinius automobilius, tačiau šiuo metu vairuojame mums pačią gražiausią. :) O kas bus toliau – tik Dievas žino.


Nupiešus piešinį, bijodama plovyklose subraižyti piešinį, Hondą plaudavau tiesiog prie namų. Kibiriukas vandens ir Giedrė su kempine jau buvo kaimynams įprastas vaizdas, nes tikrai ploviau dažnai. Vis kas nors sustodavo pažiūrėti, iš balkono šaukdavo: "Gal padėti". Pakalbindavo, pagirdavo, kad taip prižiūrime.
Kartą vienas kaimynas sustojo man beplaunant mašiną ir atsidusęs pasakė: "O kad mane kas taip mylėtų kaip šitą mašiną". Labai tuomet prajuokino! Šlavėjos kartą buvo apstojusios "peliuką", o kai atėjau, auklėjo, kad nestatyčiau arti bardiūro, nes joms sunku lapus šluoti. Bet "peliukui" netgi leido stovėti kur tik jis nori, o kartą perstačius mašiną, papriekaištavo, kodėl ne vietoje stovi. :)
Dažnai plauname mašinytę, nes kitaip negaliu, tiesiog man nepriimtina važinėti su nešvaria. Pačioj gruodžio pradžioj, prieš pat kelionę, pamenu sumaniau plauti, nors po kelių minučių viskas užšalo, hah!


Labiausiai į akį krenta unikalus kapotas. Kas ten pavaizduota?
Aušra: dėl kapoto piešinuko tai sugalvojau aš, didžiuojuosi. Kažkaip užsiminiau sesei, kad smagu būtų vairuoti išskirtinę… Ne tokią, kaip visi, vienos spalvos. Jei jau vairuosim savo, tai unikalią. Tarėm ir padarėm.


REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mano sesutė labai fainus NIKE sporbatukus parvežė iš Amerikės. Jos, deja, man labiau patiko piešinukas… spėkite kas? Ogi mūsų Minnie. ;) Tai ir pasiūliau jį perkelti ant kapoto. Ir pavyko su aerografo Manto Petkelio auksinių rankų pagalba. Na,bet čia vėlgi kita istorija. Savo norą apie piešinuką perteikiau draugui prie kavos puodelio Coco bariuke… Na, o jis užsiminė,kad turi draugą” aerografą”, na, pagooglinau, kas tai ir parašiau tam vyrukui. Atrašė į e-mail. Tada nusiunčiau piešinuką nuo batuko jam. Atrašė: “mintis žavi, “Minnie” ant kapoto, "sounds like fun". Tada išdėstė daaaug dalykų, kas laukia iki tol, kol Minnie puikuosis ant kapoto. Kaip pavyzdžiui, po pirkimo keli nelygumai buvo ant kapoto, tad juos reikėjo taisyti, kad piešinukas atrodytų super. Tada, pasakė pliusus aerografijos: neatbluks, neatrodys pigiai, sodresnės ir gilesnės spalvos, suteiks unikalumo automobiliui - na ir įtikino. Na, ir minusus, kad, deja, patyrus autoįvykį, tpfu tpfu ...jeigu bus pažeistas kapotas, tai ir piešinys automatiškai. Todėl gali tekti jį retušuoti arba net atkurti, juk tai-meno šedevras. Dėl to vairuodamos Minę, prašom Dievo, kad jei (tpu,tpu) avarija, tai tegu kenčia durelės arba galas, bet tik ne mūsų Minė. Norint parduoti automobilį, tektų naikinti piešinį, mat klientas tikėtina norės kažko kitko.. Kol kas planuojame Minės visai neparduoti, o laikyti savo vaikučiams.
Vėliau aerografas gal penkis variantus Mikių atsiuntė, kaip atrodytų, sesei patiko keli, na, ji truputį dvejojo, kurį daryt, bet aš žinojau ,kad šitą unikalią Minę Chuckle ... labai patiko man. Po kelių dienų mūsų Honda jau stovėjo aerografo dirbtuvėse ;)))



Oho, kiek sesė čia prirašė :). Taip, šią idėją pasiūlė ji, bet kedus tai aš išrinkau, ha. Kaip supratote, ir aerografą sumedžiojo ji, aš po spaustuves laksčiau ieškodama lipduko, bet mane atbaidė žmonių abejingumas. Jei aš jiems užduodavau šimtą klausimų (dėl dydžio, formos, piešinio tipo, na čia jau kaltas impulsyvus būdas), tai jie atsakydavo vienu žodžiu, dėl to nusprendžiau mesti lipduko idėją ir priimti sprendimą dažyti kapotą. Gal tiesiog nepriėmiau to fakto, kad tai, kas taip aktualu man, kitiem neteikia tokių pačių emocijų. Ilgai abi neabejojome, mat prieš tai jisai buvo šiek tiek įlenktas. Mantas dar pasakė, kad prieš piešdamas ištiesins, tai man to ir užteko. :)
Pats geriausias jausmas buvo važiuojant atsiimti automobiliuko. Nesvarbu, jog tik nusipirkus jis ne prie namų stovėjo, o vis servizuose. Efektas pamačius Minę buvo WOW! Nė kiek neabejojau to žmogaus darbu, ir tik išvydusi negalėjau patikėti, jog Mantas 101% įgyvendino tai, ko mes ir norėjome. Pasakojo istoriją, kuomet tik pačius piešinuko pagrindus padaręs vyko į plovyklą, ir jau tuomet sulaukė labai daug dėmesio gatvėje. Dėmesys išties didelis – gatvėje žmonės fotografuoja ir fotografuojasi. Kitiems gali pasirodyti vaikiška, bet tai tiesiog esame mes. :) Brolis tik dėl piešinio įtariam nepaprašė mašinytės žiemai, kol vasarosime Maltoje, ha.
O dėl piešinuko vietos kažkaip nekilo net minties. Iškart abi žinojome, jog gražinsime kapotą, tiesiog natūraliai. :) Negi tokiu piešiniu padengsi degalų dangtelį? Na, o jei paklausite, KODĖL būtent Minė – tai atsakymas labai paprastas. Ji tiesiog atspindi mus, mūsų abiejų spalvotas asmenybes (kaip kiti sako) bei veržlumą :). Dėl to mašinytei ir prilipo netgi vardas “Minė”.


Kokių dar modifikacijų turi Jūsų bolidas?
Nėra jokių modifikacijų mūsų Hondytėje, nes ji ir taip labai tvarkinga, juk TA praėjo ne per pažįstamus. Na, tiesa dėl ,,pirpinčio” duslintuvo turėjome kėblumų, tas lėmė TA praėjimą ne iš pirmo karto. Na, bet susidorojome. Tik įsigijus Hondytę, Maksas riebiai sutvarkė pakabą, pakeitė silent blockus, kuriuos reikėjo, dar tepalus, ir viskas. Stabdžiai taip pat patikrinti. Kaip mano sesė sako: ”Kad mes, mergaitės, nesustotume kely ir būtume saugios”. :) Mūsų nuomone, automobilis turi būti techniškai tvarkingas, nes jį tvarkaisi ne techninei apžiūrai, o pirmiausia SAU. Ir šiaip viską daraisi sau, o ne kitiems. :)


Taigi iš techninės pusės paruošus mašinytę, ėmėmės išorės, tai yra, piešinuko. Kartu nudažė Mantas valytuvus, keitemė numerių plastmases ir galiausiai ieškojome RATŲ!! Su Maksu važiavome net į Kauną ratlankių. Stovis mūsų nesužavėjo, bet pamenu pasakiau Maksui : ,,Na, ar ką nors pavyks padaryti?”, o jis “tai aišku, tik imk!”. Ratų buvę savininkai pamatę Minę ir mūsų galvoje verdančius ratlankių gražinimo projektus, mestelėjo “tikimės, kažkur pamatyti jūsų ratus”. :) Na, o tai, ką įsigijome, tik po smėliavimų, gruntavimų, buvo galima dažyti. Su Maksu ilgai rinkome spalvą, bet galiausiai priėjome prie bendros išvados, jog perlas – kaip tik. :) Visai kaip jo Civikas. Palanges irgi poliravome, kitam sezonui blizgės dar gražiau. :) Didžiausias rūpestis dėl ratukų buvo specialūs raktai, kurie gana ilgai keliavo berods iš Anglijos, kad atsuktume kiekvieną iš dvidešimties varžtukų. O varžtukus Molotoke nuo purvo šveitėme patys visi kartu.
Idėjų daug, sesė (Aušra) jau kuria planus savo ateities bolidui, tiesa, Hondai, ir dar Doliui, tik su kitu piešinuku. Paslaptis! :) Na, o idėjų ypač šią žiemą daug, o ypatingai dėl taip vadinamo “dropo”. Juk kaip ten vyrai sako ”mašina be dropo kaip ...” ...
Iki, ačiū už dėmesį :)
Aušra ir Giedrė



P.S. Dar pacituosiu žodžius, kuriuos nukopijavau nuo grupioko, juk jo solis ir lėmė susižavėjimu honda ,,You build a car for you. You don’t build a car for a forum, blog or any sort of e-fame”. :) Tai vat, nebijokite svajoti, kurti, bei realizuoti savo svajones. Tik svarbu atminti, jog “Only God can judge” :))))))
Nuotraukos Tomo Nenartovic ir iš asmeninio albumo
Klausimas:
Ar vertas šis projektėlis patekti į automano LIKE klubą?

REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų