„Mercedes Benz“ gimtajame mieste įsikūrusi „Steinwinter“, pasiskolino vilkiko važiuoklę iš „Mercedes Benz“, ją modifikavo ir ant jos sumontavo žemą, labai žemą kabiną, kurios aukštis siekė vos 1170 mm. Unikalios išvaizdos ir konstrukcijos vilkikas buvo kuriamas su mintimi apie oro uostus, kuriems trūksta manevringų, greitų ir pakankamai kompaktiškų transporto priemonių.
Norėdami išspręsti problemą, vokiečių inžinieriai nebandė dviračio patobulinti, o stengėsi jį išrasti iš naujo. Nuo kitų vilkikų, naujasis „Steinwinter“ kūrinys skyrėsi tuo, jog jis buvo 6500 mm ilgio ir 3500 mm pločio bei galėjo sutalpinti tris suaugusius žmones. „Steinwinter“ netgi sumontavo „Recaro“ specialistų sukurtas sėdynes su puikiu šoniniu prilaikymu. Puikų šoninį prilaikymą turinčios sėdynės vilkike? 1983 metais vokiečiais manė, jog tai yra gera mintis.
Į „2040“ koncepciją buvo sumontuotas 8 cilindrų, „Daimler-Benz OM442“ dyzelinis variklis su dvejomis turbinomis. 14.6 litro darbinio tūrio motoras išvystė 400 arklio galių esant 2100 aps/min. ir 2100 Nm esant vos 1100 aps/min. Galia buvo perduodama į galinius varančiuosius ratus per šešiolikos laipsnių mechaninę pavarų dėže. Vilkikas netgi turėjo riboto praslydimo diferencialą, „ABS“ ir orinę pakabą.
„Steinwinter“ pagamino tik vieną šio vilkiko konceptą, kuris buvo pristatytas Frankfurto automobilių parodoje ir tuo pačiu buvo bandomas Vokietijos greitkeliuose ir miestuose. Įveikę kelis tūkstančius kilometrų, vilkiko kūrėjai suprato, jog radikali šios transporto priemonės idėja realiame pasaulyje, realiuose keliuose neveikia taip kaip norėjo ar įsivaizdavo „Steinwinter“ inžinieriai.
Didžiausia problema - kompaktiška, ankšta kabina ir jausmas, lyg vairuotum super-automobilį. Tad tik patys galite įsivaizduoti kaip vairuotoją išvargindavo aštuonių ar devynių valandų kelionė sėdint už tokio vilkiko vairo. Vilkiko, pro kurio langus matyti ne daugiau nei pro tradicinio super-automobilio langus.
Dar viena opi problema - vilkiko saugumas. Avarijos atveju, pavyzdžiui atsitrenkus į kitos priekabos galinę dalį ar kitą transporto priemonę, vietoje žūtų visi kabinoje buvę žmonės.
„Steinwinter“ pradėjusi „2040“ kūrimo darbus, taip pat planavo sukurti autobusą, kuris taip pat būtų žemas, platus, ilgas ir pakankamai greitas. Tačiau išbandę vilkiko prototipą bendro naudojimo keliuose ir supratus, jog tokios transporto priemonės pasauliui dar nereikia, tolimesni projekto vystymas buvo nutrauktas.