Tačiau dyzeliniai automobiliai į atmosferą išmeta daugiau azoto oksido ir kietųjų dalelių, kurie, anot mokslininkų, tiesiogiai lemia astmą, plaučių vėžį ir kitas respiratorines ligas.
Tuo pat metu atskirų šalių vyriausybės ketina riboti dyzelinių automobilių patekimą į didelių miestų centrus, o Paryžiaus valdžia užsimojusi nuo 2020 metų į miestą visai nebeįsileisti dyzeliniais degalais varomų transporto priemonių.
Europos Komisija turi nuspręsti, kokie konkretūs bandymai bus vykdomi naujiems dyzeliams ir nuo kada jie įsigalios, tačiau Komisijos išplatintame pareiškime sakoma, kad Europos Parlamentas pasiryžęs sustabdyti oro teršimą, nes šiuo metu situacija senajame žemyne tik blogėja.
Anot tyrimo grupės, šiuo metu realiai dyzeliniai varikliai į atmosferą išmeta trečdaliu daugiau kenksmingų detalių, negu deklaruoja gamintojai.
BNP Paribas degalų gamintojai teigia, kad įsigaliojus naujiems reikalavimams dyzeliniai automobiliai turėtų visai išnykti iš rinkos, nes juos taps itin brangu pagaminti ir tokių automobilių niekas tiesiog nepirks.
Anot analitikų, sugriežtinus ekologijos reikalavimus dyzeliams bent dešimčia procentų, kiekvienas automobilis pabrangtų bent 400 eurų. Tuo tarpu dabar masinių automobilių gamintojai ne visada uždirba po 500 eurų nuo kiekvieno parduoto automobilio. Tektų branginti mašinas, o dyzeliai ir dabar apčiuopiamai brangesni už benzininius automobilius.
Straipsnio autorius - Žinių radijas
[nqspoll id="184"]