REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mažai kas paprieštarautų teiginiui, kad Lietuvos šoninio slydimo sostinė yra Kaunas. Lygiai taip pat priešininkų nesulauktų posakis, kad žymiausia „drifto“ vieta Lietuvoje yra prekybos miestelio „Urmas“ teritorija. Ši vieta kiekvienais metais nuo pat 2006-ųjų, „Driftingo čempionato“ Lietuvoje pradžios, įtraukiama į renginių kalendorių.
Ištikimesni šoninio slydimo gerbėjai turėtų dar prisiminti pirmuosius renginius „Urmo“ teritorijoje, „drifto“ kultūrai Lietuvoje tik pradėjus formuotis. Visi dalyviai važiavo mažai patobulintais BMW 3 ar „Nissan 200SX“ automobiliais, neretai buvo galima išvysti ir šiais laikais trasose nesutinkamus modelius – BMW 5 ar „Opel Omega“.
Būtent pastarajam modeliui ilgus metus buvo ištikimas 2008-ųjų Lietuvos „Drifto karalius“ Timas Simniška. Kelerius metus jo garaže keitėsi tik „Omega“ kėbulai ir varikliai, kol 2010-aisiais buvo nuspręsta pasirinkti naujesnį automobilį. Jo pasirinkimas vėl buvo išskirtinis Lietuvos „drifto“ pasaulyje: T. Simniška pirmasis šalyje „drifteris“, varžybose sėdęs prie „Lexus SC“ vairo.
Didžiausiu BMW 5 entuziastu galima vadinti Darių Balį: nugalėjęs ne vienose varžybose Lietuvoje ir užsienyje su E34 kėbulo „pitioru“, sportininkas neseniai išbandė ir renginių organizatoriaus kėdę. Tačiau šoninio slydimo atsisakyti neketina – jo garaže jau kurį laiką ruošiamas naujesnis, E60 kebulą turintis BMW 5.
„Drifto karaliaus“ titulas buvo ir Vilniuje
Pirmus keturis „Driftingo čempionato“ metus šoninis slydimas koncentravosi Kaune. Dalyvių ir renginių kiekis šiame mieste buvo keliskart didesnis nei susidomėjimas „driftu“ Vilniuje. Nenuostabu, kad pirmuosius metus finaliniai etapai vykdavo būtent prekybos miestelyje „Urmas“.
Pirmuosiuose čempionatuose dominavo BMW automobilių vairuotojai, kurių dauguma priklausė vienam klubui – „BMW Fan“. Dukart Lietuvos „Drifto karaliumi“ 2006 ir 2007 m. tapusio Andriaus Miciūno pasiekimo nesugebėjo pakartoti niekas – geriausų „drifteriu“ Lietuvoje vėliau kasmet būdavo pripažinamas vis kitas sportininkas.
2008 metai priklausė „Drifter.lt“ komandai su T. Simniška ir D. Baliu priešakyje. Kiekviename čempionato etape jie užimdavo prizines vietas, o paskutinėje sezono kovoje paaiškėjo ir naujasis „Drifto karalius“ – pirmasis ir kol kas paskutinis, vairavęs „Opel Omega“ – T. Simniška. Jis po to sezono netgi vyko į šoninio slydimo tėvynės Japonijos „Drift Matsuri“ festivalį „Ebisu“ trasoje.
2009 metais senbuvių ramybę sudrumstė naujokas – Kęstutis Petronis su „Nissan 200SX“ (S13). Tai buvo bene pirmasis automobilis Lietuvoje, kurio patobulinimai būtų leidę jam kaip lygus su lygiais varžytis daugumoje Europos „drifto“ varžybų. Nugalėjęs trijuose iš keturių etapų, K. Petronis tapo pirmuoju „Drifto karaliumi“, nugalėjusiu su japoniškos markės automobiliu.
Metais vėliau „driftas“ į prekybos miestelį „Urmas“ grįžo du kartus: čia vyko pirmas ir paskutinis „Driftingo čempionato“ etapai. Viso sezono metu buvo jaučiamas stiprus staigmenos kvapas – puikiai važiavęs Evaldas Kovalenka su „Nissan Silvia“ (PS13) iki finalo atkeliavo būdamas lyderiu. Jo kovą „Top 8“ turnyre su A. Miciūnu, kitu pretendentu tapti „Drifto karaliumi“, pamena daugelis. Ši pakartojimo sulaukusi kova buvo turbūt daugiausia diskusijų sukėlęs „drifterių“ susirėmimas Lietuvoje. Priežastis tam paprasta: būtent nuo kovos nugalėtojo priklausė, kam atiteks „Drifto karaliaus 2010“ titulas. Kadangi finalas tradiciškai vyko „Urmo“ teritorijoje Kaune, vietiniai žiūrovai palaikė savo numylėtinį A. Miciūną ir neslėpė nusivylimo, kai nugalėtoju buvo paskelbtas vilnietis E. Kovalenka. Tai reiškė, kad titulas pirmą kartą keliauja į sostinę, pas „žalmarge“ praminto automobilio vairuotoją.
2011 ir 2012 metais „Urmas“ iš Lietuvos „drifto“ žemėlapio nedingo, tačiau čia nebebuvo rengiamos paskutinės sezono varžybos. Tačiau intrigos šiuose etapuose buvo ne ką mažiau – dėl dažnai besikeičiančios konfigūracijos ir bent kelių varžyboms „Urmo“ teritorijoje pritaikomų vietų „drifteriai“ kiekvieną kartą turi pratintis tarsi prie naujos trasos. Praktiškai kiekvienais metais „Drifto karaliumi“ tapdavo tas vairuotojas, kuris „Urmo“ prekybos miestelyje rengiamose varžybose patekdavo tarp prizininkų. Tai nebuvo išimtis ir pastaraisiais metais – „drifto“ čempionato nugalėtojais tapę atitinkamai Andrius Čibirka ir Andrius Vasiliauskas gerai pasirodydavo varžybose „Urme“.
Šiais metais „driftas“ be prekybos miestelio vėl neapsieina. Ateinantį šeštadienį čia bus surengtas trečias, priešpaskutinis „Autoplius Lietuvos drifto čempionato“ etapas. Šįkart jis vyks vėl naujoje, „drifterių“ dar neišbandytoje vietoje. Dalyvavimą patvirtino visi čempionato lyderiai: Andrius Vasiliauskas, Erikas Ulassas ir Povilas Lencevičius. Galbūt pagal rezultatus „Urme“ vėl bus galima prognozuoti viso čempionato baigtį?

Mažai kas paprieštarautų teiginiui, kad Lietuvos šoninio slydimo sostinė yra Kaunas. Lygiai taip pat priešininkų nesulauktų posakis, kad žymiausia „drifto“ vieta Lietuvoje yra prekybos miestelio „Urmas“ teritorija. Ši vieta kiekvienais metais nuo pat 2006-ųjų, „Driftingo čempionato“ Lietuvoje pradžios, įtraukiama į renginių kalendorių.
Ištikimesni šoninio slydimo gerbėjai turėtų dar prisiminti pirmuosius renginius „Urmo“ teritorijoje, „drifto“ kultūrai Lietuvoje tik pradėjus formuotis. Visi dalyviai važiavo mažai patobulintais BMW 3 ar „Nissan 200SX“ automobiliais, neretai buvo galima išvysti ir šiais laikais trasose nesutinkamus modelius – BMW 5 ar „Opel Omega“.
Būtent pastarajam modeliui ilgus metus buvo ištikimas 2008-ųjų Lietuvos „Drifto karalius“ Timas Simniška. Kelerius metus jo garaže keitėsi tik „Omega“ kėbulai ir varikliai, kol 2010-aisiais buvo nuspręsta pasirinkti naujesnį automobilį. Jo pasirinkimas vėl buvo išskirtinis Lietuvos „drifto“ pasaulyje: T. Simniška pirmasis šalyje „drifteris“, varžybose sėdęs prie „Lexus SC“ vairo.
Didžiausiu BMW 5 entuziastu galima vadinti Darių Balį: nugalėjęs ne vienose varžybose Lietuvoje ir užsienyje su E34 kėbulo „pitioru“, sportininkas neseniai išbandė ir renginių organizatoriaus kėdę. Tačiau šoninio slydimo atsisakyti neketina – jo garaže jau kurį laiką ruošiamas naujesnis, E60 kebulą turintis BMW 5.
„Drifto karaliaus“ titulas buvo ir Vilniuje
Pirmus keturis „Driftingo čempionato“ metus šoninis slydimas koncentravosi Kaune. Dalyvių ir renginių kiekis šiame mieste buvo keliskart didesnis nei susidomėjimas „driftu“ Vilniuje. Nenuostabu, kad pirmuosius metus finaliniai etapai vykdavo būtent prekybos miestelyje „Urmas“.
Pirmuosiuose čempionatuose dominavo BMW automobilių vairuotojai, kurių dauguma priklausė vienam klubui – „BMW Fan“. Dukart Lietuvos „Drifto karaliumi“ 2006 ir 2007 m. tapusio Andriaus Miciūno pasiekimo nesugebėjo pakartoti niekas – geriausų „drifteriu“ Lietuvoje vėliau kasmet būdavo pripažinamas vis kitas sportininkas.
2008 metai priklausė „Drifter.lt“ komandai su T. Simniška ir D. Baliu priešakyje. Kiekviename čempionato etape jie užimdavo prizines vietas, o paskutinėje sezono kovoje paaiškėjo ir naujasis „Drifto karalius“ – pirmasis ir kol kas paskutinis, vairavęs „Opel Omega“ – T. Simniška. Jis po to sezono netgi vyko į šoninio slydimo tėvynės Japonijos „Drift Matsuri“ festivalį „Ebisu“ trasoje.
2009 metais senbuvių ramybę sudrumstė naujokas – Kęstutis Petronis su „Nissan 200SX“ (S13). Tai buvo bene pirmasis automobilis Lietuvoje, kurio patobulinimai būtų leidę jam kaip lygus su lygiais varžytis daugumoje Europos „drifto“ varžybų. Nugalėjęs trijuose iš keturių etapų, K. Petronis tapo pirmuoju „Drifto karaliumi“, nugalėjusiu su japoniškos markės automobiliu.
Metais vėliau „driftas“ į prekybos miestelį „Urmas“ grįžo du kartus: čia vyko pirmas ir paskutinis „Driftingo čempionato“ etapai. Viso sezono metu buvo jaučiamas stiprus staigmenos kvapas – puikiai važiavęs Evaldas Kovalenka su „Nissan Silvia“ (PS13) iki finalo atkeliavo būdamas lyderiu. Jo kovą „Top 8“ turnyre su A. Miciūnu, kitu pretendentu tapti „Drifto karaliumi“, pamena daugelis. Ši pakartojimo sulaukusi kova buvo turbūt daugiausia diskusijų sukėlęs „drifterių“ susirėmimas Lietuvoje. Priežastis tam paprasta: būtent nuo kovos nugalėtojo priklausė, kam atiteks „Drifto karaliaus 2010“ titulas. Kadangi finalas tradiciškai vyko „Urmo“ teritorijoje Kaune, vietiniai žiūrovai palaikė savo numylėtinį A. Miciūną ir neslėpė nusivylimo, kai nugalėtoju buvo paskelbtas vilnietis E. Kovalenka. Tai reiškė, kad titulas pirmą kartą keliauja į sostinę, pas „žalmarge“ praminto automobilio vairuotoją.
2011 ir 2012 metais „Urmas“ iš Lietuvos „drifto“ žemėlapio nedingo, tačiau čia nebebuvo rengiamos paskutinės sezono varžybos. Tačiau intrigos šiuose etapuose buvo ne ką mažiau – dėl dažnai besikeičiančios konfigūracijos ir bent kelių varžyboms „Urmo“ teritorijoje pritaikomų vietų „drifteriai“ kiekvieną kartą turi pratintis tarsi prie naujos trasos. Praktiškai kiekvienais metais „Drifto karaliumi“ tapdavo tas vairuotojas, kuris „Urmo“ prekybos miestelyje rengiamose varžybose patekdavo tarp prizininkų. Tai nebuvo išimtis ir pastaraisiais metais – „drifto“ čempionato nugalėtojais tapę atitinkamai Andrius Čibirka ir Andrius Vasiliauskas gerai pasirodydavo varžybose „Urme“.
Šiais metais „driftas“ be prekybos miestelio vėl neapsieina. Ateinantį šeštadienį čia bus surengtas trečias, priešpaskutinis „Autoplius Lietuvos drifto čempionato“ etapas. Šįkart jis vyks vėl naujoje, „drifterių“ dar neišbandytoje vietoje. Dalyvavimą patvirtino visi čempionato lyderiai: Andrius Vasiliauskas, Erikas Ulassas ir Povilas Lencevičius. Galbūt pagal rezultatus „Urme“ vėl bus galima prognozuoti viso čempionato baigtį?

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų