REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Patvarūs, ištvermingi ir saugus - tokius epitetus galima skirti kiekvienam „Volvo“ markės automobiliui. Nuolatinis šios kompanijos inžinierių noras gaminti kitokius automobilius atsipirko su kaupu. 
„Volvo 300“ modelių serija taip pat buvo puikus šios kompanijos šeimos narys, kuris galėjo pasidžiaugti pakankamai dideliu populiarumu visoje Europoje. Vis dėlto, jis nebuvo grynakraujis „Volvo“ modelis, nes „Volvo 300“ modelių serija iš pradžių savo gyvenimą pradėjo kaip „DAF“.
Aštunto dešimtmečio pradžioje, sunkvežimių gamintoja „DAF“ savo rankose turėjo lengvųjų automobilių diviziją, kuri 1970-ųjų pradžioje pradėjo dirbti prie naujo projekto - kompaktiško hečbeko. Dar prieš pradedant prototipo kūrimo darbus, tuometiniai „DAF“ vadovai ieškojo partnerių, kurie norėtų ženkliai prisidėti prie naujo projekto. Į „DAF“ šauksmą atsiliepė „Audi“, „BMW“ bei „Volvo“. Kaip bebūtų keista, tačiau po pirmojo susitikimo neigiamą atsakymą atsiuntė „Volvo“, kuriai nepatiko didžiuliai naujo modelio kūrimo kaštai. Vis dėlto, vėliau „DAF“ kompanija surado būdą kaip įkalbinti „Volvo“ vadovus, jog prisidėtų prie šio svarbaus projekto. Kaip? „DAF“ susitarė su „Renault“, kuri sutiko tiekti variklius naujam kompaktinės klasės modeliui.
1973 metais „Volvo“ nusprendė įsigyti „DAF“ lengvųjų automobilių padalinio divizijos akcijų. 1975 metais „Volvo“ padidino savo akcijų dalį ir perėmė padalinio valdymą į savo rankas. Tokiu būdu „DAF“ atsikratė nepelningo padalinio, o „Volvo“ gavo gausų kiekį talentingų inžinierių ir milžinišką gamyklą Belgijoje, kurioje buvo gaminama „Volvo 300“ modelių serija.

Patvarūs, ištvermingi ir saugus - tokius epitetus galima skirti kiekvienam „Volvo“ markės automobiliui. Nuolatinis šios kompanijos inžinierių noras gaminti kitokius automobilius atsipirko su kaupu. 
„Volvo 300“ modelių serija taip pat buvo puikus šios kompanijos šeimos narys, kuris galėjo pasidžiaugti pakankamai dideliu populiarumu visoje Europoje. Vis dėlto, jis nebuvo grynakraujis „Volvo“ modelis, nes „Volvo 300“ modelių serija iš pradžių savo gyvenimą pradėjo kaip „DAF“.
Aštunto dešimtmečio pradžioje, sunkvežimių gamintoja „DAF“ savo rankose turėjo lengvųjų automobilių diviziją, kuri 1970-ųjų pradžioje pradėjo dirbti prie naujo projekto - kompaktiško hečbeko. Dar prieš pradedant prototipo kūrimo darbus, tuometiniai „DAF“ vadovai ieškojo partnerių, kurie norėtų ženkliai prisidėti prie naujo projekto. Į „DAF“ šauksmą atsiliepė „Audi“, „BMW“ bei „Volvo“. Kaip bebūtų keista, tačiau po pirmojo susitikimo neigiamą atsakymą atsiuntė „Volvo“, kuriai nepatiko didžiuliai naujo modelio kūrimo kaštai. Vis dėlto, vėliau „DAF“ kompanija surado būdą kaip įkalbinti „Volvo“ vadovus, jog prisidėtų prie šio svarbaus projekto. Kaip? „DAF“ susitarė su „Renault“, kuri sutiko tiekti variklius naujam kompaktinės klasės modeliui.
1973 metais „Volvo“ nusprendė įsigyti „DAF“ lengvųjų automobilių padalinio divizijos akcijų. 1975 metais „Volvo“ padidino savo akcijų dalį ir perėmė padalinio valdymą į savo rankas. Tokiu būdu „DAF“ atsikratė nepelningo padalinio, o „Volvo“ gavo gausų kiekį talentingų inžinierių ir milžinišką gamyklą Belgijoje, kurioje buvo gaminama „Volvo 300“ modelių serija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Volvo 300 modelių serija (17)


Meilė ne iš pirmo žvilgsnio
„Volvo 300“ modelių serija nebuvo tas modelis, kuris nuo pat pirmos pasirodymo dienos sulaukė milžiniško susidomėjimo. „Volvo“ mažylio populiarumas augo pamažu, ne pačiais didžiausiais tempais, tačiau užtikrintai. Pavyzdžiui, 100 000 pagamintų modelių barjerą „Volvo 300“ automobilių šeima perlipo tik 1983 metų žiemą. Pasiekti šį rezultatą „Volvo“ automobiliui prireikė net septynių metų!
Automobilio populiarumui koją pakišo trys priežastys : problematiška „DAF“ inžinierių sukurta automatinė pavarų dėže, didesnė negu konkurentų kaina ir prastesnė surinkimo kokybė negu grynakraujų „Volvo“ modelių. Automobilio reputacijai labiausiai pakenkė 1976 metais pagaminti modeliai, kurie turėjo rimtų patikimumo problemų, tačiau metams bėgant, „Volvo“ inžinieriai atliko daugybę pakeitimų, kurie sugrąžino pasitikėjimą šiuo modeliu.
Metams bėgant šis automobilis pradėjo iš „Volvo“ atstovybių išriedėti dažniau negu kiti šios markės modeliai. Europiečiai šį modelį pamilo dėl lengvos eksploatacijos ir priežiūros, o 1,4 ir 2 litrų motorai buvo ištvermingi ir gyvybingi. Vis dėlto, pati mieliausia ir geriausia „Volvo 300“ modelių šeimos ypatybė - galinių varančiųjų ratų pavara. Anuomet tai buvo pigiausias automobilis su galinių varančiųjų ratų pavara. Net jeigu dabar pasižvalgytume po naudotų automobilių skelbimų portalus, pamatytume, jog įvairios „Volvo 340“ ar „Volvo 360“ versijos kainuoja kelis kartus mažiau negu panašaus dydžio analogai.

REKLAMA


Modelių mišrainė
„Volvo“ visus savo modelius skirstydavo į tam tikras šeimas : „Volvo 90“ serija, „Volvo 70“ serija ir pan. Tačiau pažvelgus į modelių numeraciją - pamatytume, jog „Volvo 300“ seriją sudarydavo tik kelios modifikacijos.
Pirmoji modelių evoliucija buvo vadinama „Volvo 343“ ir „Volvo 345“ vardais. „Phase 2“ modelių atstovai : „340“ ir „360“, kurie vėliau buvo išskaidyti į : „340“, „340 DL“, „340 GL“, „340 GLE“, „340 DLS“, „340 GLS“, „360“, „360 GL“, „360 DLS“, „360 GLS“, „360 GLE“ ir „360 GLT“.
Modelių gamoje taip pat buvo „343 R-Sport“, kuri turėjo tapti sportiškiausia ir dinamiškiausia „Volvo 300“ šeimynos atstove. Liūdniausia yra tai, jog šių modelių buvo pagaminta tik 100 vienetų, o vėliau jo vietą užėmė „DLS“ ir „GLS“ modifikacijos, kurios perėmė keletą elementų iš „R-Sport“. Pavyzdžiui : prietaisų skydelį, lengvo lydinio ratlankių dizainą.

REKLAMA
REKLAMA


Rekordas
„Volvo 300“ modeliai anuomet automobilių sporto arenai buvo alergiški. Nepaisant daugybės gerųjų savybių, sportinius bolidus ruošiančios komandos į „Volvo“ pagranduką žiūrėjo skeptiškai. Kitokį požiūrį turėjo „Volvo“ lenktynininkas Carl-Magnus Skogh, kuris 1978 metais nusprendė atlikti labai įdomų eksperimentą.
Jis panoro su „Volvo 343“ patekti į Pasaulio rekordų knygą. Kokiu būdu? Lenktynininkas nusprendė, jog „Volvo 343“ gali tapti greičiausiu lengvuoju automobiliu su dyzeliniu varikliu. Kaip pasakė, taip ir padarė.
Iš „Volvo 343“ buvo išluptas 1,4 litro „Renault“ motoras, o jo vietoje atsirado 2 litrų „Volkswagen“ agregatas.
Pirmieji bandymai pagerinti rekordą buvo nesėkmingi. Dėl itin gausaus kritulių kiekio ir stipraus šoninio vėjo, automobilis sugebėjo pasiekti tik 211 km/val. greitį. Vėliau, po keletos mėnesių, lenktynininkui pavyko pasiekti žymiai didesnį - 235 km/val. greitį.

Volvo


„Volvo“ nuo 1976 iki 1991 metų pagamino daugiau kaip 1,1 mln. kompaktiškų automobilių.

GALERIJA


REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų