Naujienos

VRM siūlo nuo kitų metų sausio 1 dienos siūlo didinti baudos už greičio viršijimą

Vidaus reikalų ministerija (VRM), pateikė pataisas, kuriomis siūlo numatyti ne tik sumažinti vadinamąją tolerancijos ribą viršijantiems greitį iki 5 km/val., bet ir numatyti baudas už kiekvieną viršytą kilometrą nuo 2 iki 5 Eur.

Antradienį Seime teisės aktų registre VRM įregistruotose Administracinių nusižengimų kodekso (ANK), kuris įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., pataisose siūlo numatyti, kad vairuotojai įspėjimą gautų už greičio viršijimą iki 5 km/val. VRM pataisose numatyta, kad vairuotojai, kurie viršija greitį daugiau kaip 5, bet ne daugiau kaip 20 km/val., turės susimokėti 2 Eur baudą už kiekvieną nustatyto greičio viršytą kilometrą, o pradedantieji vairuotojai, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojai už kiekvieną nustatyto greičio viršytą kilometrą turės „susimokėti“ 3 Eur. ANK pakeitimo projekte siūloma, kad greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 50 km/val. vairuotojams užtrauktų 4 Eur baudą už kiekvieną viršytą kilometrą, o o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams – 5 eurų baudą už kiekvieną nustatyto greičio viršytą kilometrą.

ANK siūloma palikti anksčiau numatytą nuostatą, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val. užtrauktų baudą nuo 450 iki 550 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 700 Eur.

Nuo kitų metų sausio 1 d. siūloma neatsisakyti plano palikti galioti nuostatą, kad greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/val. pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams būtų privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, už greičio daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/val. minėti vairuotojai teisės vairuoti transporto priemones netektų nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Kaip nurodoma VRM projekte, ANK pataisose taip pat numatyta, kad transporto priemonės savininkui surašyti ir siųsti administracinio nusižengimo protokolą galima būtų ir tais atvejais, kai nėra nustatytų pagrindų administraciniam nurodymui surašyti.

Dabartinė tvarka Šiuo metu galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta tolerancijos riba viršijantiems greitį yra 10km/val., tai yra greičio viršijimas iki 10 km/val. dar neužtraukia baudos, o tik įspėjimą. Nustatyto greičio viršijimas, kaip šiuo metu numatyta ATPK, daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/val. užtraukia baudą vairuotojams nuo 11 iki 28 Eur, greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/val. užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 Eur. Tie, kurie viršija greitį daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/val. privalo mokėti baudą nuo 115 iki 173 eurų, o pradedantieji vairuotojai – nuo 115 iki 173 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių.

Šiuo metu nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/val. užtraukia baudą vairuotojams nuo 173 iki 231 Eur, o pradedantiesiems vairuotojams – baudą nuo 173 iki 231 su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 6 iki 1 metų. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val. užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 6 mėnesių, pradedantiesiems vairuotojams – baudą nuo 289 iki 434 Eur eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 1,5 metų ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 434 iki 724 Eur.

Atkreipė dėmesį į paklaidą

Buvęs žymus lenktynininkas, automobilių kolekcionierius, Seimo narys Stasys Brundza teigė, jog su VRM pataisomis dar nespėjo susipažinti, tačiau neslėpė manantis, kad baudos už kiekvieną viršyto greičio kilometrą gali sukelti sumaištį, mat greičio matuoklių paklaida sieki iki 3 km/val. „Dar yra prietaisų paklaida, tai kai pradės skaičiuoti po 1-2 kilometrus ir dar prietaiso paklaida… Gal ir gerai, bet galbūt čia per daug sudėtingai daro. Nemanau, kad tokie pakeitimai iš esmės įtakotų eismo saugumą. Jeigu būtų baudžiama už kiekvieną viršytą kilometrą, tai įsivaizduokite, kiek reikėtų skirti dėmesio administravimui. Gali būti sudėtinga“, – portalui tv3.lt kalbėjo S. Brundza.

Parlamentaras spėjo, kad, vairuotojai, kurie galimai viršytų greitį bent keliais kilometrais per valandą siektų ginčyti sprendimus, taigi sistema galėtų paskęsti teisminiuose ginčuose. „Aišku, greitis yra pavojingas dalykas, bet, mano galva, reikėtų neperkrauti sistemos taip, kad efektyvumas kristų. Kadangi yra paklaidos, tolerancijos ribos, taigi, tai gali būti sudėtinga administruoti, įrodinėti. Keistokai tai atrodo. Nežinau, ar to reikia. Jau yra nusistovėjusi per dešimtmečius tvarka. Ką mes tuo laimėtume? Jeigu tai iš esmės pakeistų eismo saugumo situaciją keliuose, tai taip, bet nemanau, kad tai iš esmės kažką pakeis“, – svarstė S. Brundza.

Nenorėtų matyti jokios tolerancijos

Portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius teigė palaikantis VRM iniciatyvą keisti baudų už greičio viršijimą sistemą. Anot jo, vienas svarbiausių aspektų, kurių turėtų siekti valstybės institucijos šiuo klausimu – baudų išieškojimo supaprastinimas. „Kad reikia daug ką keisti, tai vienareikšmiškai. Pas mus, jeigu ilgai būna tas pats, liaudis prisitaiko, pripranta. O greičio viršijimas yra labai opi problema, tai matyt, kad reikia keisti reglamentavimą, griežtinti. Kiekviena pataisa pradžioje duoda didelį pliusą, o vėliau reikia elgtis taip pat, kaip ir su ginklu – reikia nuolat tobulinti, nes liaudis pripranta. Reikia supaprastinti išieškojimus ir atsakomybę, o ne pasakoti, kad tas ar anas vairavo. Automobilio savininkas turi atsakyti arba atsakyti kitas asmuo, kuris vairavo. Reikia supaprastinti procedūras, o ne įdarbinti šiems procesams policijos pareigūnus“, – komentavo V. Černevičius.

Kelių policijos pareigūno įsitikinimu, kiekvienas nustatyto greičio kilometro viršijimas gali sukelti pavojingas pasekmes, todėl, V. Černevičiaus įsitikinimu, greičio tolerancijos ribos vairuotojams turėtų iš viso nelikti. „Kiekvienas viršytas kilometras sukelia kitokias pasekmes, už kiekvieną kilometrą prisideda pasekmių sunkumas. Kam tos tolerancijos ribos tada? Jeigu yra nurodytas leistinas greitis, tai ir taškas – jo viršyti negalima iš viso. Kaip ir girtumas. Mūsų liaudis nesupranta, ne ta šalis. Prasideda visokie „gal aš įpūčiau, gal neįpūčiau“, vienam – per daug, kitam – pritrūko. Reikėtų žinoti, kad nors vieną gramelį išgėręs sėsti prie vairo negali. Ir tada viskas būtų aišku“, – aiškino Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas.

Back to top button